|
"Pagrindinė vandens reikšmė - vidinės organizmo terpės homeostazės palaikymas, garantuojantis normalų ląstelių funkcionavimą. Vanduo ir jo skilimo produktai (vandenilio ir hidroksilo jonai) svarbūs baltymų, nukleorūgščių, lipidų{, ląstelių membranų ir subląstelinių organelių struktūrai bei funkcijai. Vanduo blogas šilumos laidininkas, todėl padeda palaikyti nekintamą kūno temperatūrą. Vanduo sudaro palankias sąlygas fermentinėms reakcijoms. Vanduo - mineralinių ir kitų medžiagų tirpiklis, kartu su geriamu vandeniu organizmas gauna mineralinių medžiagų ir mikroelementų", - sakė KMUK dietologijos rezidentė, būsima gydytoja dietologė Rūta Petereit, kurios klausiu apie vandens reikšmę žmogaus organizmui.
|
Vandens organizmas turi tiek, kiek jo reikia
"Vandens ir mineralinių medžiagų apykaita organizme neatsiejama, - sako gydytoja dietologė R.Petereit. - Vanduo tirpina mineralines medžiagas. Gyvybiniai procesai gali vykti, jei ląstelėse pakanka vandens. Tam tikruose žmogaus audiniuose ir organuose vandens yra nevienodai. Tačiau vanduo sudaro pačią didžiausią organizmo dalį. Naujagimio organizme vanduo sudaro apie 75 proc. kūno masės. Vaikui augant, vandens organizme mažėja. Suaugusio žmogaus organizme vandens yra 60-70 proc."
Gydytojos teigimu, vandens kiekis organizme beveik nekinta, nes jis - reguliuojamas. Vandens iš organizmo pasišalina tiek, kiek gaunama.
"Vanduo iš organizmo šalinamas pro inkstus su šlapimu, pro odą su prakaitu, pro plaučius vandens garų pavidalu ir su išmatomis. Su vandeniu pasišalina ir mineralinės medžiagos bei medžiagų apykaitos produktai.
Vanduo organizme yra ląstelinis ir neląstelinis. Ląstelinis vanduo - pastovus. Neląstelinio vandens greitai netenkama arba greitai gali atsirasti jo perteklius. Suaugusio žmogaus organizme daugiau vandens yra ląstelėse, naujagimio organizme vyrauja neląstelinis vanduo.
Organizmo vandens poreikis
Kasdienis vandens suvartojimas priklauso nuo to, kiek jo gaunama iš skystų ir kietų maisto produktų, kiek susidaro vykstant medžiagų apykaitai, kiek jo suvartoja sveikas žmogus. Vidutiniškai sveikas žmogus per parą suvartoja 2500 ml vandens.
Vandens poreikis priklauso nuo vartojamo maisto. Valgant sūriai, rūgščiai, saldžiai, reikia gerti daugiau vandens.
"Daugiausia vandens išgeriama su gėrimais, tačiau vandens gaunama ir su maisto produktais, - pasakojo R.Petereit. - Maisto produktuose esantis vanduo gali būti kelių būsenų: laisvasis vanduo (vaisiuose ir daržovėse yra iki 80-90 proc. laisvojo vandens), absorbcinis vanduo, netirpinantis medžiagų (piene yra iki 3-4 proc., kopūstuose - 9 proc., sūriuose - 10 proc., obuoliuose - 25 proc.), brinkimo ir kristalizacinis vanduo (citrinų rūgšties kristalai)."
Vasarą vandens suvartojama daugiau. Prakaituojant iš organizmo pašalinama daug druskų. Todėl gydytoja dietologė rekomenduoja gerti ne gryną, bet mineralinį vandenį. Troškulys numalšinamas vandenį geriant pamažu ir mažais gurkšneliais.
Geriamasis vanduo
"Geriamasis vanduo - gamtinis ar paruoštas, skirtas gerti, virti, ruošti valgi ar vartoti kitoms namų ūkio reikmėms, neatsižvelgiant į tai, ar jis tiekiamas iš vandentiekio skirstomojo tinklo, talpyklų, buteliais ar kitaip fasuotas, - sakė R.Petereit. - Geriamasis vanduo saugus, jei atitinka saugiam produktui keliamus reikalavimus. Geriamasis vanduo turi būti švarus ir saugus: be ligų sukėlėjų, be nemalonaus kvapo ir skonio, be spalvos ir nuosėdų."
"Labai svarbu, koks geriamasis vanduo vartojamas. Dažnai vandenyje yra daug nitratų (ypač šulinių vandenyje). Nitratai klastingi - jų buvimas vandenyje "nebylus",įspėja gydytoja dietologė. - Jie nekeičia vandens skonio, spalvos, kvapo. Geriamąjį vandenį galima vartoti, jei jame nitratų yra ne daugiau kaip 45 mg/l. Būtina prisiminti, kad virinant vandenį nitratai nesunaikinami."
Tik gamtos dovana?
"Gamtoje esantis vanduo nėra tik vandenilio ir deguonies junginys. Jame daug įvairių ištirpusių mineralinių druskų, kurių sudėtyje yra kalcio, magnio, natrio, kalio, chloridų, sulfatų, rūgščiųjų karbonatų ir kt., - vardijo gydytoja dietologė R.Petereit. - Šių medžiagų kiekis priklauso nuo hidrogeologinių vandens susidarymo sąlygų. Vandenyje taip pat yra biologiškai aktyvių mikroelementų, vadinamų būtinaisiais elementais: fluoro, mangano, geležies, jodo, cinko, vario ir kt. Be šių gamtinės kilmės medžiagų. vandenyje gali būti teršalų: pesticidų, sunkiųjų metalų, naftos produktų ir kt.
Vandens kokybė - svarbu
Maitindamasis žmogus vidutiniškai per parą suvartoja apie 2,5 litrus geriamojo vandens. Per metus - apie 1 tūkst. litrų.
"Svarbu ne tik tai, kad jo užtektų Žemės gyventojams, bet ir tai, kad geriamasis vanduo būtų tinkamos kokybės, - priminė gydytoja dietologė. - Vandens kokybė priklauso nuo aplinkos higienos būklės. Pramonės, žemės ūkio, kitų veiklos sričių ir buitinės atliekos, patenkančios į aplinką, gali bloginti vartojamo vandens kokybę."
Dažnai geriame vandenį, tiksliai nežinodami, ar jis tikrai švarus. Vien iš pažiūros niekada negalėsime pasakyti, ar vanduo kietas, ar jame daug geležies, ar užterštas nitratais. Norint įsitikinti, ar vanduo tinkamas vartoti, reikia atlikti vandens tyrimus", - sakė gydytoja dietologė R.Petereit ir pabrėžė:
"Kaune vandentiekio vandenį gerti galima."
Tiekėjų žodis
Kaip teigia UAB "Kauno vandenys" Vandens tyrimų laboratorijos, tiriančios geriamąjį vandenį ir nuotekas, laboratorijos vedėja Ramunė Vimbarienė, Kauno miestui geriamasis vanduo tiekiamas iš požeminių gręžinių ir atitinka Lietuvos higienos normos HN 24:2003 reikalavimus.
"Vartotojui tiekiamas geriamasis vanduo nuolat tikrinamas atliekant nuolatinę programinę priežiūrą, t. y. nustatomi indikatoriniai (amonis, chloridai, bendroji geležis, manganas, sulfatas ir kt.) ir toksiniai cheminiai (arsenas, kadmis, chromas, švinas, fluoridas, nitritai, nitratai, pesticidai ir kt.) vandens kokybės rodikliai. Kiekvieną dieną tikrinama apie 12 skirtingų taškų ir stebima, ar vandens mikrobiologiniai ir cheminiai rodikliai neviršija leistinų ribinių verčių", - pasakojo R.Vimbarienė.
|
"Požeminis vanduo yra švarus ir jame nėra mikroorganizmų, - sakė R. Vimbarienė. - Tačiau, kol vanduo pasiekia vartotoją, jam tenka nueiti nemažą kelią vandentiekio tinklais. Tiekiant vandenį vartotojui atliekami įvairūs darbai - naujų vamzdynų tiesimas, senų remontas, įrengimų montavimas, avarijų šalinimas ir kt., kurių metu vanduo gali būti užterštas. Todėl vanduo yra dezinfekuojamas natrio hipochloritu ir tiriamas mikrobiologiškai. Taip pat nustatomas dezinfekavimo medžiagos likutis."
Chloravimas – labiausiai paplitęs vandens dezinfekcijos būdas ne tik Lietuvoje.
"Kauno miesto vanduo, kaip ir daugelyje Lietuvos vietovių, yra vidutinio kietumo 4,5-5,3 mgekv/l. Netiesa, kad kietas vanduo kenkia žmogaus sveikatai, - sakė R.Vimbarienė. - Remiantis HN 24:2003 reikalavimais, vandens kietumas neribojamas, nes su vandentiekio vandeniu gauname vos pusę reikiamos mineralinių medžiagų paros normos."
"Vandenyje yra mineralinių junginių, pvz., geležies, kalcio, natrio, magnio, ir kitų. Mineralinės medžiagos suteikia vandeniui nebūdingą skonį. Juo mažiau mineralų vandenyje, juo skonis prastesnis, todėl distiliuotas vanduo neskanus", - paaiškino R. Vimbarienė.
Visuomenės sveikatos ugdymo centro duomenys
Visuomenės sveikatos ugdymo centro Visuomenės informavimo biuro duomenimis, vartojančių kietą vandenį žmonių mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra 25 proc. mažesnis, vaikų - stipresni dantys. Stebėjimai parodė, kad žmonės, gyvenantys vietovėse, kur vanduo minkštas, dažniau serga širdies ligomis, jų mirštamumas didesnis nei žmonių, geriančių kietą vandenį. Kad vanduo būtų geresnis, siūloma keisti senus vandentiekio rezervuarus ir vamzdžius, maistą gaminti tik šviežio vandens. Nepatariama nuolat gerti virinto vandens, nes verdant ant arbatinuko sienelių nusėda žmogui naudingų mineralinių druskų ir mikroelementų.
Kauno vandentiekio vandenį gerti galima
"Organinės medžiagos vandenyje nėra kenksmingos, jei jos neviršija leistinų normų. Todėl labai svarbu saugoti vartojamo geriamojo vandens išgavimo vietas, ypač šulinių teritorijas, - komentavo R.Vimbarienė. - Svarbu, kad gyventojai tvarkingai prižiūrėtų šachtinius šulinius ir periodiškai tikrintų vandenį.".
R.Vimbarienė pasakojo, kad amonis, nitratai N03 ir nitritai N02 susidaro yrant baltyminėms medžiagoms. Patekus į vandenį net ir nedideliam kiekiui organinių medžiagų, susidaro amoniakas.
Anksčiau minėtų medžiagų yra ir požeminiame, ir lietaus vandenyje. Pagrindinė didesnio nitratų kiekio priežastis geriamajame vandenyje yra visos azotinės trąšos, kurios naudojamos žemės ūkyje. Todėl daug jų randama šachtiniuose šuliniuose. Nitratai ir nitritai yra pavojingi žmogui ir ypač kūdikiams, jei jų kiekis viršija nustatytas normas. Remiantis nustatytomis normomis, nitratų negali būti > 50 mg/l, nitritų - ne daugiau kaip 0,50 mg/l, kūdikiams - ne > 10 mg/l nitratų, nitritų -0,02 mg/l (pagal HN 48:2001). Kaune tiekiamame vandenyje nitratų nustatome 0,95-3,7mg/l, nitritų - 0,0-0,02 mg/l.
"Vanduo turi geležies ir mangano. Vandens geležis nežalinga mūsų sveikatai, bet per didelis jos kiekis keičia vandens juslines savybes, t. y. skonį ir kvapą.·Vandenyje esanti geležis jungiasi su deguonimi ir išsiskiria rūdžių drumzlėmis, todėl buityje naudojamas geležingas vanduo užteršia buitinę ir santechninę įrangą. Jei vandenyje daug geležies, montuojami geležies šalinimo įrenginiai", - teigė R.Vimbarienė.
"Vandens kokybę kiekviename konkrečiame taške lemia daug priežasčių: vidaus vamzdynų kokybė ir patvarumas, kokiu intensyvumu ir kiekiu vanduo naudojamas. Labai svarbu, kad žmonės suvoktų, kad mes turime unikalią galimybę naudoti požeminį vandenį. To gali pavydėti daugelis Europos miestų, kurių gyventojai naudoja upių, ežerų ir kitų paviršinių vandenų vandenį, kuris yra apvalomas cheminėmis medžiagomis ir tik tada tiekiamas vartotojui. Todėl svarbu neteršti aplinkos ir upių, kurios maitina mūsų vandenvietes, nes pakeliamo geriamojo vandens kokybė (cheminė sudėtis) labai priklauso nuo požeminius vandenis maitinančių upių cheminės sudėties", - pasakojo "Kauno vandenys" Vandens tyrimų laboratorijos vedėja R.Vimbarienė.
Pagal Geriamojo vandens įstatymą vandens tiekėjas negali tiekti vandens, kurio negalima gerti. Vadinasi, vandenį iš čiaupo galime gerti ramiai.
Džiuljeta Kulvietienė |
