Vandens vartojimas

Kaunas, antras pagal dydį respublikos miestas, išsidėstęs didžiųjų šalies upių Nemuno ir Neries santakos rajone, o miesto gyventojai požeminiu geriamuoju vandeniu aprūpinami iš Eigulių, Kleboniškio, Vičiūnų, Petrašiūnų bei Vaišvydavos vandenviečių. Pirmosios dvi išsidėstę prie Neries upės, likusios susiję su Nemuno vandenimis.Šių vandenviečių požeminius vandenis maitina Neries ir Nemuno upių vanduo, kuris filtruodamasis smėlio- žvyro nuogulomis per 3-12 mėnesių apsivalo mechaniškai ir bakteriologiškai ir tik tuomet patenka į gręžinių filtrus, kur siurblių pagalba tiekiamas vartotojams. 

 Pakeliamo geriamojo vandens cheminė sudėtis žymia dalimi priklauso nuo požeminius vandenis maitinančių upių cheminės sudėties.

 Geriamas vanduo Kauno miesto gyventojams tiekiamas tik iš požeminių vandens šaltinių. 2008 metais gyventojų ir pramonės įmonių, naudojančių geriamos kokybės vandenį, poreikiams patenkinti per parą buvo išgaunama 63 tūkst. m³ požeminio gėlo vandens. Išgauto, patiekto į tinklą ir realizuoto vandens apimtys pastarųjų keletos metų laikotarpyje pateikiamos diagramoje.

Bendrovė aptarnauja klientus daugiau kaip 300 kv.km. teritorijoje ir 2008 metais teikė paslaugas 342.515 miesto gyventojų. Vienas gyventojas namų ūkyje suvartojo vidutiniškai 81,5 litro vandens per parą.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vadovaudamasi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (Žin., 2006, Nr. 82-3260) 22 straipsnio 8 dalimi ir atsižvelgdama į tai, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T-499 UAB ,,Kauno vandenys" kainos nustatytos pažeidžiant šio įstatymo 11 straipsnio 3 punkto ir 22 straipsnio 7 dalies nuostatas, nuo 2008 m. birželio 1 d. vienašališkai nustatė gyventojams 4,39 Lt, o pramonės įmonėms ir kitoms organizacijoms- 4,21 Lt kainą už 1 m³ patiekto, nukanalizuoto ir išvalyto vandens.