1952-53 m. pastatyta pirmoji magistralinė linija nuo Kleboniškio iki Eigulių stoties centrinio šulinio, pragręžus naujus gręžinius ties Kleboniškiu, jie prijungti prie šios magistralinės linijos.

1959 m. pagal buvusio tresto valdytojo V.Stulgaičio pasiūlymą prakastas kanalas ties I sifono linija Neries upės vandens priartinimui prie gręžinių. Kanalo statyba, kad vanduo prateketų, užbaigta 1964 m.

1963 m. buvo įrengtas pirmas infiltracijos baseinas prie II sifono linijos, o 1964 m. paleistas II baseinas. Į šiuos baseinus vanduo buvo paduodamas iš Neries upės ant kranto įrengto siurblio pagalba. Tokiu būdu buvo sutrumpinamas pritekančio iš Neries upės vandens kelias ir į gręžinius pritekėdavo didesnis vandens kiekis. Tačiau vis didėjantis vandens poreikis privertė ieškoti vis naujų būdų vandenviečių našumo padidinimui esamomis sąlygomis. Miesto vandentiekio, geologijos instituto, Kauno Politechnikos instituto darbuotojų iniciatyva Eigulių vandenvietėje buvo pritaikyti dirbtiniai infiltracijos įrenginiai, kurie našumą padidino iki 20 tūkst.m³ vandens per parą. Taikant mokslo ir technikos pasiekimus, dirbtinės mitybos dėka šios stoties debitas padidintas dar 10 tūkst.m³ vandens per parą. Naujovė buvo svarbi ekonominiu požiūriu. Tiekiamo vandens savikaina sumažėjo daugiau kaip 5 kartus.

Pirminis vandens valymas prieš paduodant jį į infiltracijos įrenginius pirmą kartą buvo pritaikyta Kaune. Infiltracinių įrenginių modelis buvo demonstruojamas tuo metu Maskvoje, veikusioje Liaudies ūkio pasiekimų parodoje, o valdybos darbuotojai Br.Kriščiūnas, A.Lašas ir M.Petrauskas buvo apdovanoti šiais parodos medaliais.

Šiuo metu Eigulių vandenvietėje veikia 74 gręžiniai. Vandenvietė patiekia 10,0 t.m³ /p vandens. Iš šios vandenvietės vanduo tiekiamas Vilijampolės, Šilainių gyv. rajonams, Domeikavos, Sargėnų gyvenvietėms, taip pat žemutinei miesto daliai.