|
Kanalizacijos siurblinė 1
Kanalizacijos siurblinė 2
Kanalizacijos siurblinė 3
Kanalizacijos siurblinė 4
Kanalizacijos siurblinė 5
Kanalizacijos siurblinė 6 (CPS)
Kanalizacijos siurblinė 8
Kanalizacijos siurblinė 9
Kanalizacijos siurblinė 11
Kanalizacijos siurblinė 12
Kanalizacijos siurblinė 13
Kanalizacijos siurblinė 14
Kanalizacijos siurblinė 17
Kanalizacijos siurblinė 18
Kanalizacijos siurblinė 19
Kanalizacijos siurblinė 20
Kanalizacijos siurblinė 21
Kanalizacijos siurblinė 22
Valymo įrenginiai
Kanalizacijos siurblinė 1
Ši kanalizacijos siurblinė buvo pradėta eksploatuoti 1927 m. ir tuo metu buvo vienintelė kanalizacijos stotis Kauno mieste. Ji pastatyta dabartiniame
Karaliaus Mindaugo pr. Nr. 28, šalia tuometinių valymo įrenginių. Stotyje buvo sumontuoti 2 vertikaliniai vokiečių firmos "Beker werke" siurbliai. Ji aptarnavo vadinamą Karmalitų rajoną, pradedant nuo geležinkelio stoties. Vandenį stotis persiurbdavo į Nemuno gt., o pavasario potvynio metu tiesiai į Nemuno upę.Stotis dirbo iki 1963 m., kol gretimos sodybos kieme buvo pastatyta nauja, automatizuota, žymiai mažesnė, to paties pavadinimo kanalizacijos siurblinė. Naujoje stotyje įrengti siurbliai, mechaninis grotų valymas, nuosėdų smulkintuvas, elektrifikuotos sklendės, dirbtina ventiliacija. Stotis persiurbia vandenį į Šv.Gertrdos gt. kolektorių.
Šiuo metu stotis perpumpuoja 16,0 t.m3/p vandens.
Į viršų
Kanalizacijos siurblinė 2
Ši stotis buvo statoma 1939-40 metais Mažeikių gt. Stotis iki II Pasaulinio karo nebuvo užbaigta ir tik 1955 m. pagal naujai sudarytą projektą ši stotis buvo pastatyta ir pradėta eksploatuoti. Pradžioje buvo pastatyti dar prieš karą gauti vokiečių firmos "Klein Sehanzlin Beker" vertikaliniai siurbliai. Vėliau 1960-63 m siurbliai buvo pakeisti į horizontalius markės 6NF siurblius.
1964-66 m. perklota spaudiminė linija, pakeičiant asbocementinius vamzdžius į ketinius 500 mm vamzdžius.
Ši siurblinė persiurbia Šančių ir A.Panemunės fekalinius vandenis.
Šiuo metu siurblinė perpumpuoja 10,0 t.m3/p vandens.
Į viršų
Kanalizacijos siurblinė 3
Kauno m. centrinės dalies bei dalis Aleksoto rajono nuotekų be apvalymo yra išleidžiamas į Nemuno upę. Tam tikslui reikalinga pastatyti nuotekų siurblinę Nr.3 ir spaudiminę liniją. 1997 m buvo paskelbtas tarptautinis konkursas siurblinės ir linijos statybai. Statyba finansuojama iš PHARE programos. Konkurso nugalėtoju pripažinta Suomijos kompanija YIT CORPORATION. Ši kompanija konkurso pasilymus paruošė kartu su AB "PRAMPROJEKTAS" ir AB "KAUSTA". Konkurso organizatorius Aplinkos apsaugos ministerija.
Šiuo metu siurblinės statyba eina į pabaigą. Ši kompleksą sudarė savotekinis kolektorius Ø 1000 mm, diukeris Ø 800 mm, siurblinė ir spaudiminė linija Ø 800 mm.
Siurblinės našumas 2854 m3/d arba 1540 m3/h.
Į viršų
Kanalizacijos siurblinė 4
Ši siurblinė statoma, bet šiomis dienomis ji turės bti užbaigta ir priduota eksploatacijon. Senoji siurblinė Nr.4 pastatyta Kombinato gt. 1961 m stotyje buvo sumontuoti 2 vertikaliniai siurbliai, spaudiminė linija paklota iš asbocementinių vamzdžių. Praktiškai senoji stotis dirbo labai mažai, nes esant nemažam pakėlimo aukščiui, spaudiminė linija dažnai sproginėdavo ir nebuvo prasmės taisyti. Dėl to buvo nutarta ir stotį, ir spaudiminę liniją perdirbti. Iki šiol Petrašinų vandenys ties Kombinato gt. buvo nuleidžiami į Nemuną.
Stoties maksimalus pajėgumas 25,0 t.m3/p.
Į viršų
Kanalizacijos siurblinė 5
Ši siurblinė pastatyta Popieriaus gt. ir pradėta eksploatuoti 1960 m. Pradžioje buvo pastatyti vertikaliniai siurbliai ir asbocementiniais vamzdžiais paklota spaudiminė linija. Linija dažnai trkinėdavo ir jos nebuvo galima toliau eksploatuoti. Ji buvo likviduota ir paklota nauja spaudiminė linija Ø 250 mm ketiniais vamzdžiais iki Vydno al. Stotis aptarnauja 415 kvart., Ramybės gt., Taikos pr. rajonus. Gyvenamiems namams sparčiai plečiantis, senieji siurbliai nebuvo pajėgs persiurbti reikiamo kiekio vandens, todėl 1964-65 m. vertikaliniai siurbliai buvo pakeisti horizontaliais 8-GR. markės siurbliais. 1966 m. pradėta sudaryti dokumentacija stoties pilnai rekonstrukcijai.
Stotis buvo rekonstruota 1971 m., išplėstos patalpos, pastatyti galingesni siurbliai markės 12-GR- 8. Taip pat paklota nauja spaudiminė linija iki Statybininkų gt. Ø 600 mm ketiniais vamzdžiais.
Šiuo metu stotis perpumpuoja 77,0 t.m3/p vandens.
Į viršų
Kanalizacijos siurblinė 6 (CPS)
Ši stotis buvo pradėta statyti 1960 m. žemiau Neries tilto Vilijampolėje, Betygalos 4. Pagal 1953 m. sudarytą miesto augimo genplaną ji turėjo bti pagrindinė miesto kanalizacijos stotis. Tačiau šios stoties statyba užsitęsė, ir vėliau visai nutraukta.
1959 m. per Neries upę buvo paklotos dvi Ø 600 mm plieninės linijos - diukeris iš Valančiaus gt. kolektoriaus į minimą stotį. Ši stotis buvo vėl pradėta statyti ir 1995 m. pilnai užbaigta. Tai yra pagrindinė Kauno m. kanalizuojamų vandenų persiurbimo stotis. Ji persiurbia visus Vilijampolės rajono, centrinės miesto dalies kanalizuojamus vandenis ir spaudiminėmis linijomis paduos vandenis į vandenvalos įrenginius.
Stoties pajėgumas 86,0 t.m3/p.
Į viršų
Kanalizacijos siurblinė 8
Kauno m. dalies Vilijampolės, A.Kanikų, Romainių nutekamieji vandenys be apvalymo per Kulautuvos g-vės išleidėją yra išleidžiami į Nemuną.
Šių vandenų padavimui į vandenvalos įmonę reikalinga pastatyti kanalizacijos stotį Nr.8. Šiais metais buvo paskelbtas tarptautinis konkursas siurblinės statybai. Statyba finansuojama iš PHARE programos. Konkurso nugalėtoju pripažinta AB "Ekra". Konkurso organizatorius Aplinkos apsaugos ministerija. Siurblinės statyba numatoma pradėti šiais metais ir užbaigti kitų metų pirmą ketvirtį.
Siurblinės našumas 200 m3/h arba 4800 m3/p.
Į viršų
Kanalizacijos siurblinė 9
Pastatyta Panemunėje, Smetonos al. 87 1965 m. Stoties paskirtis persiurbti visus kanalizuojamus vandenis iš Vičinų ir Panemunės į Ž.Šančių rajono kanalizacijos tinklus.
Stoties pajėgumas 5,1 t.m3/p.
Į viršų
Kanalizacijos siurblinė 11
Ši stotis pastatyta Vičinuose, Kruonio gt 7a 1961 m. kartu su Vičinų vandentiekio stotimi. Jos paskirtis surinkti vandenį iš Vičinų gyvenvietės ir, svarbiausia iš sanatorijų ir juos paduoti žemiau Vičinų vandens šaltinių. Ši stotis reikalinga tam, kad perpumpuotų ten esančių sanatorijų kanalizacinį vandenį, kuris buvo išleidžiamas į tą Nemuno upės terasę, kurioje buvo numatyta įrengti Vičinų vandenvietę. Kanalizuojamas vanduo paduodamas į Panemunės rajono Birutės gt kanalizacijos tinklus.
Stoties pajėgumas 1,3 t.m3/p.
Į viršų
Kanalizacijos siurblinė 12
Stotis pastatyta Ekskavatorininkų gt. 1957 m. Dar ši stotis kartais vadinama HES,o stotimi, nes buvo skirta HES,o statytojų gyvenvietei. Petrašinuose kanalizuojamų vandenų nuvedimui spaudiminė kanalizacijos linija paklota ketiniais vamzdžiais Æ 150 mm ir ja persiurbiamas vanduo į R.Kalantos gt. kanalizacijos tinklus.
Stoties pajėgumas 6,6 t.m3/p.
Į viršų
Kanalizacijos siurblinė 13
Stotis pastatyta Technikos gt. 2 prie Amalės upelio, pradėta eksploatuoti 1966 m. Ši stotis iš dalies pastatyta iš pramonės įmonių lėšų ir skirta aptarnauti pramonės rajono įmones. Paklotos dvi spaudiminės linijos Ø 600 mm ketiniais vamzdžiais. Tai ilgiausios spaudiminės linijos Kauno mieste, kurios tęsiasi nuo Amalės upelio iki Savanorių pr. Trasos ilgis 3 km..
Siurblinės pajėgumas 80,0 t.m3/p.
Į viršų
Kanalizacijos siurblinė 14
Siurblinė yra Vilijampolėje, Neringos gt.46. Pradėta eksploatuoti 1968 m. Persiurbia vandenį iš esamo rajono iki Kulvos gt. kanalizacijos kolektoriaus. Spaudiminė linija paklota ketiniais vamzdžiais Ø 150 mm.
Siurblinės pajėgumas 3,4 t.m3/p.
Į viršų
Kanalizacijos siurblinė 17
Siurblinė randasi Vandžiogalos gt. 88a. Pastatyta 1982 m. Siurblinė persiurbia vandenį iš Sargėnų, Domeikavos ir perpumpuoja į Baltų pr. tinklus.
Siurblinės pajėgumas 10,0 t.m3/p.
Į viršų
Kanalizacijos siurblinė 18
Stotis pastatyta Žiburių gt. Sargėnuose 1985 m. Perpumpuoja vandenį iš esamo gyvenamojo rajono iki Vandžiogalos gt. kanalizacijos tinklų.
Stoties pajėgumas 1,3 t.m3/p.
Į viršų
Kanalizacijos siurblinė 19
Yra Palemone, Pravienos gt., pastatyta 1997 m. Perpumpuoja vandenį iš esamo rajono.
Stoties pajėgumas 0,14 t.m3/p.
Į viršų
Kanalizacijos siurblinė 20
Stotis yra Drobės gt. Pradėta eksploatuoti 1974 m. Ji persiurbia vandenį iš Šančiuose esamų pramonės įmonių ir dalies rajono gyv. namų.
Stoties pajėgumas 9,5 t.m3/p.
Į viršų
Kanalizacijos siurblinė 21
Stotis yra Palemone, Pamario gt. Pastatyta 1974 m. Perpumpuoja vandenį iš Palemono keramikos g-klos ir Palemono gyvenvietės.
Stoties pajėgumas 3,4 t.m3/p.
Į viršų
Kanalizacijos siurblinė 22
Stotis randasi Ateities pl. Pastatyta 1985 m. Perpumpuoja vandenį iš Ateities pl. rajone esančių pramonės įmonių ir gyv. namų. Stoties pajėgumas 6,0 t.m3/p. Šiuo metu statoma ir eksploatuojama eilė mažų kanalizacijos siurblinių, kurios aptarnauja tam tikras grupes namų arba pramonės įmonių. Jos statomos ant paduodamo kolektoriaus ir jų gylis siekia daugiausia iki 3 m. Tokiu bdu yra išvengiama gilių kolektorių, kurių eksploatacija yra labai sudėtinga. Šiuo metu jų pastatyta apie 12-15 vnt.
Jų našumas siekia 0,1 t.m3/p iki 1,5 t.m3/p.
Į viršų
Valymo įrenginiai
Kauno mieste veikia dvejos grotos Ašigalio ir Bartuvos gt.: Ašigalio gt. grotų pajėgumas 150 t.m3/p, Bartuvos gt. grotų pajėgumas 120 t.m3/p. Jų tikslas surinkti stambius nešmenis, kad jie nepatektų į gravitacinius spaudimo vamzdžius. Surenkami nešmenys yra išvežami į savartynus. Iki šio laiko Kauno miestas neturėjo kanalizacijos valymo įrenginių. Vystantis pramonei, didėjant gyventojų skaičiui, išliko btinybė nutekamojo vandens apvalymui. Kauno m. įmonių ir gyventojų nutekamasis vanduo be apvalymo patekdavo į atvirus telkinius, t.y. Nemuno ir Neries upes. Kaunas tapo vienu didžiausių viso Baltijos regiono teršėjų. Pradėta ieškoti galimybių ir lėšų valymo įrenginių statybai. Dar 1983 m. Miestų statybos projektavimo institutas pradėjo projektuoti miesto kanalizacijos valymo įrenginius. Valymo įrenginių pajėgumas buvo numatomas 455 t.m3/parą. Į tuos pačius valymo įrenginius buvo numatyta atvesti nutekamuosius vandenis iš Jonavos, kurių paros debitas sudarytų 20,0 tkst.m3/p. vandens. Iškilo svarbi problema – pasirinkti valymo įrenginiams vietą. Buvo pasilyti trys variantai, iš kurių pasirinkta už Zapyškio gyvenvietės prie Ežerėlio durpyno ir 17 km nuo centrinės kanalizacijos perpumpavimo stoties. Šiuose valymo įrenginiuose buvo numatytas pilnas nutekamųjų vandenų biologinis apvalymas su bakteriologiniu nukenksminimu ir pilnu dumblo apdirbimo kiu. Nutekamųjų vandenų valymo įrenginius projektavo Miestų Statybos projektavimo instituto Kauno filialo VI projektavimo skyrius. Daugiausia prisidėjo šie skyriaus bei instituto specialistai: vyr.inž. A.Latvėnas, sektoriaus viršininkas R.Reventas, konstr.sektoriaus viršininkė St.Sederavičienė, vyr.inž. A.Jocys bei kt. skyriaus specialistai. Tačiau šis projektas nebuvo įgyvendintas. Konsultuojantis su užsienio specialistais, prieita išvados, kad valymo įrenginiai bus statomi Marvelėje. 1992 m. kovo mėn. 17 d. Lietuvos respublikos Aukščiausios Tarybos nutarimu nustatyta, kad Kauno valymo įrenginių statyba yra valstybinės reikšmės gamtosauginis objektas. Valymo įrenginių statybos vertė 235,5 mln. Lt. Valymo įrenginių projektavimo ir statybos darbuose dalyvauja Švedijos firma VA PROJEKT, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, ES PHARE programa. Šiuo metu per miesto nuotekų tinklus prateka 24 mil.m3/metus nuotekų, t.sk. gyventojų nuotekų 15 mil. m3/metus. Kaune dirba 31 nuotekų siurblinė ir dvejos grotos, kurių bendras pajėgumas 250 tkst.m3/p. Kauno miesto vandenvalos projektą parengė "Pramprojektas" kartu su Švedijos firma "K-KONSULT". Projektinis našumas 420000 m3 nutekamojo vandens per parą. 1990 metais gruodžio mėn. 14 d. pasirašytas aikštelės parinkimo aktas. 1991 metais sausio mėnesį 10 dieną Kauno miesto taryba sprendimu Nr.5 patvirtino aikštelės parinkimo aktą vandenvalos statybai Marvelėje. Oficialus statybos atidarymas įvyko 1992 metais balandžio mėnesio 22 dieną. Visą kompleksą sudaro mechaninio valymo įrenginiai, dumblo apdorojimo ir biodujų kio įrenginiai. Perspektyvoje bus statomi biologinio valymo įrenginiai. Iki to geresniam apvalymo efektui pasiekti, mechaninio valymo procesas bus intensyvinimas cheminių reagentų pagalba. Šiais metais įvedamų į eksploataciją mechaninio valymo įrenginių efektyvumas bus:
- pagal BDS7 - 60 %
- pagal suspenduotas medžiagas – 80 %
- fosforas iš nuotekų bus šalinamas iki Europos sąjungoje galiojančių normatyvų, t.y.-1,5 mg/l
- valymo įrenginių apkrova šiuo metu bus 90000-100000 m3/p.
Dirbant vandenvalos įrenginiams į Nemuną kiekvieną dieną nepateks po 11-13,5 tonų sausų medžiagų, 9-5-11,5 tonų ištirpusių organinių medžiagų ir 0,5-0,6 tonų fosforo junginių. Vandenvalos įrenginiuose bus pagaminama per parą 45-55 m3 75% drėgnumo dumblo ir 2600-3300 m3 biodujų. Dumblo masė bus naudojama techninio miško tręšimui, Kauno rajono Ežerėlyje, o biodujos deginamos valymo įrenginių katilinėje, taip pat bus tiekiamos Noreikiškių gyvenvietei. Iki šios dienos vandenvalos statybai išleista beveik 200 mln. Lt T.sk. 70% sudaro LR biudžeto lėšos.
1996 m. užsienio konsultantai kartu su bendrovės specialistais atliko hidraulinę studiją ir vandentiekio vystymo strategiją, o 1997 m. atlikta "Nutekėjimų kontrolės, tinklų atstatymo strategijos ir inžinierinių paslaugų" studija.
Projektas apėmė ir nuotekų valymo įrenginių statybą ir visą vandentvarkos sistemos atnaujinimą. Investicinis projektas padalintas į du etapus: pirmasis apima laikotarpį nuo 1995 iki 1999 m., o antrasis iki 2013 metų.
Projekte, kuris numatomas įgyvendinti per ketverius metus, numatyta užbaigti nuotekų valymo įmonės pirmosios eilės statybą, atnaujinant 4 senas ir pastatyti 2 naujas nuotekų siurblines, atnaujinti vandentiekio ir nuotekų tinklus, sumažinant vandens nuostolius vamzdynuose. Viso projekto sąmatinė vertė 402,3 mln.Lt. Šio projekto įgyvendinimui subsidijas suteikė LR Vyriausybė, savivaldybė, PHARE, Švedijos tarptautinio vystymo ir bendradarbiavimo agentra SIDA, Suomijos aplinkos apsaugos ministerija, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas ir Šiaurės šalių aplinkos finansavimo korporacija – NEFCO suteikė ilgalaikes lengvatines paskolas.
Įgyvendinus šį projektą, pagerės vandens tiekimo ir nuotekų valymo kokybė. Per parą vandenvalos įmonėje bus sulaikoma 16,75 t. teršalų. Taigi į Nemuną pateks 60% teršalų mažiau.
Į viršų
|
