Kanalizacijos ūkis

Centralizuota miesto kanalizacijos tinklų statyba prasidėjo 1924 m. rugsėjo mėn. 26d. Pirmieji tinklai buvo pradėti kloti Senamiestyje: tai Nemuno, Gimnazijos gt, Savanorių pr., ties "Ragučiu".

Pasakojama, kad pirmuosius kanalus mūrijo vokiečiai, o tik vėliau visi kanalai buvo statomi savomis jėgomis ūkio būdu. Senamiestyje daugelis kanalų buvo mūrijama iš degto molio plytų, o vėliau to nebuvo daroma. Visi šie darbai buvo atliekami tik žmonių rankomis, jokios mechanizacijos čia nebuvo. Cementas buvo importuojamas iš Vokietijos, Švedijos. Kiekvienas kanalų tinklas, mišrus ar atskiras, suveda savo vandenis į vieną vietą, apvalytus, ar neapvalytus suleidžia į atvirus vandens telkinius per išleidėjus. Kauno mieste šių išleidėjų buvo: Petrašiūnuose ties Popieriaus gt., Panemunėje ties Mažąja gt., Ž.Šančiuose ties Rusų ir Mažeikių gt., Aleksote žemiau tilto, Senamiestyje ties buvusia žuvų turgaviete, Vilijampolėje prieš ir už tilto ir ties Kulautuvos gt. Šiuo metu išleidėjai į Neries upę panaikinti, liko 6 išleidėjai į Nemuną, kurie artimiausiu metu bus suvesti į kanalus ir nukreipti į vandenvalos įrenginius.
Kad miesto kanalizaciniai vandenys neterštų atvirų vandens šaltinių, buvo suprojektuoti pirmieji miesto kanalizacijos valymo įrenginiai. Kauno miesto pirmieji valymo įrenginiai buvo statomi dabartiniame Karaliaus Mindaugo pr. Nr. 28 šalia pirmos kanalizacijos siurblinės. Valymo įrenginiai buvo sudaryti iš dviejų vertikalinių sėsdintuvų ir biofiltro.

Minimi valymo įrenginiai tarnavo neilgai, nes kanalizacijos tinklai smarkiai plėtėsi ir valymo įrenginiai greitai buvo perkrauti ir jokio apvalymo efekto nedavė.
Išsiplėtus miesto kanalizacijai didesni valymo įrenginiai buvo projektuojami Jonavos gt. prieš "Limos" fabriką". Į šiuos valymo įrenginius vanduo turėjo būti atvedamas iš Žaliakalnio, miesto centro ir net tuo pačiu iš Vilijampolės rajono. Bet šis projektas nebuvo įgyvendintas, nes šie miesto įrenginiai būtų atsidūrę viduryje miesto.
Nors pirmieji kanalizacijos tinklai buvo pradėti kloti 1924 m., kai kurios miesto įstaigos kaip "Lietuvos" viešbutis, alaus darykla "Ragutis" ir kt. pradėjo susirašinėjimus jau 1923 m. Buvo reikalaujama, kad į fekalinės kanalizacijos tinklus nuvedamas vanduo atitiktų reikalavimus - kartu su nutekamuoju vandeniu būtų šalinama įvairios pramonės įmonių atliekos ir kt. medžiagos, teršiančios atvirus vandens telkinius. Be to, buvo reikalauja, kad kuo greičiau visos įstaigos, fabrikai, mokyklos, namų savininkai jungtųsi prie miesto kanalizacijos tinklų.

Nuo 1924 m. iki II pasaulinio karo pradžios buvo paklota 61 km ūkio kanalizacijos ir 27 km lietaus kanalizacijos tinklų.

Karo metu buvo paklota tik 1 km ūkio kanalizacijos ir 1,5 km lietaus kanalizacijos tinklų.
Lietaus kanalizacijos buvo paklota žymiai mažiau. 1975 m. lietaus kanalizacijos buvo 131 km, po to lietaus kanalizacijos tinklai buvo perduoti eksploatacijon Kelių-tiltų eksploatacijos trestui.

Šiuo metu Kauno mieste eksploatuojama 580,6 km ūkio nuotekų tinklų ir 307 km lietaus nuotekų tinklų.

Lentelėse pridedamas kanalizacijos tinklų pasiskirstymas pagal paskirtį, diametrą ir vamzdžio medžiagą.

Projektuojant Kauno miesto kanalizacijos tinklus dėl nepalankaus miesto reljefo, reikėjo suprojektuoti ir gana daug kanalizacijos siurblinių. Kanalizacijos siurblinės buvo projektuojamos ten, kur norima išvengti didelio gylio kolektorių, kad norima išleisti vandenį arčiau valymo įrenginių.

Lygiagrečiai su kanalizacijos tinklų statyba, vyko ir kanalizacijos siurblinių statyba.