Čia reikia pažymėti, kad tarp kitų sutarties punktų buvo ir toks punktas, kad projektas turi būti paruoštas per pusę metų, jei tų sąlygų neišpildys, sutartis nustos galiojusi. Projektas laiku nebuvo paruoštas. Miesto valdybai jis buvo pristatytas 1923 metais vasario mėn. Pagal projektą buvo numatyta vandenį imti iš upės, atitinkamai apvalius sėsdintuvuose bei filtruose. Apytikrė projekto įgyvendinimo kaina 1 mln. 700 tūkst. dolerių.

Sudaryta vietinių specialistų komisija, peržiūrėjusi projektą, priėjo išvadą, kad projektas yra tik eskizinio pobūdžio, nerealus ir vykdymui netinka.
Be to, ši komisija pamatė, kad firma nėra pajėgi spręsti Kauno miesto vandentiekio klausimą, komisijoje vyravo nuomonių skirtumas, vieni buvo už vandens ėmimą iš atvirų šaltinių, kiti iš gręžtinių šulinių. Buvo nuspręsta, kad reikia ieškoti gero specialisto-konsultanto kuris padėtų rasti išeitį iš susidariusios padėties.

1923 m. specialiai siųstam atstovui į Vokietiją per vokiečių inžinierių sąjungą pavyko užmegzti santykius su vandentiekio - kanalizacijos specialistu inž. dr. Brixu, kuris projektavo vandentiekį Belgrade, Ciuriche ir kitur. Jis sutiko būti ekspertu ir konsultantu ruošiamam Kauno vandentiekiui. Jis reikalavo, kad už darbą jam būtų mokama dvigubai brangiau, negu Vokietijoje. Prof. Brixas pareikalavo pristatyti jam visą turimą medžiagą.

Susipažinęs su šia medžiaga bei vandentiekio projektais , 1924 m. sausio 3-4 d. atvykęs į Kauną, apžvelgė miesto apylinkes ir padarė kai kuriuos apibendrinimus apie galimus vandens resursus. Jis aiškino, kad jeigu pasitvirtintų geologo Airido preliminarūs tyrimai, kad terciariniai smėliai tikrai praeina Kauną ir turi ryšį su upių vandeniu, vandens gavimo klausimas bus sprendžiamas lengvai. Antruoju atveju, požeminio vandens tektų ieškoti Nemuno ar Neries upių terasose ir tik paskutiniuoju atveju siūlė apsistoti prie vandens panaudojimu iš upių. Išvadoje patarė atlikti kai kuriuos preliminarius tyrimus Neries upės terasoje ties Eiguliais ir pats ėmėsi vadovauti "David Grove" firmos sudaryto projekto perdirbimui. Miesto valdyba per komandiruotą Berlynan atstovą palaikė ryšį su nuolatiniu konsultantu prof. Brixu ir kartu 1924 m. pradžioje pradėjo vykdyti hidrogeologinius tyrinėjimus minimoje vietoje.

Remiantis preliminariais duomenimis Kauno vandentiekio projektas bazavosi Neries terasoje ties Eiguliais.

Vėl buvo pradėta ieškoti firmų ir tartis su jomis dėl finansavimo bei vandentiekio įrengimų statybos darbų vykdymo. Tam reikalui pradėjo siūlytis užsienio firmos, kurios norėjo investuoti savo kapitalą.

Paskolos gavimo klausimu buvo kreiptasi į Anglijos, Prancūzijos bei Švedijos įvairias firmas. Galų gale po ilgų svyravimų bei ginčių nutarta vandentiekio statybą vykdyti savo jėgomis bei lėšomis.

Pagal firmos "David Grove" atliktus tyrimus ir sudarytą projektą pirmieji vandentiekio šaltiniai buvo numatyti Neries upės terasoje – Eiguliuose. Vandenį numatyta imti iš gręžtinių šulinių.