Praleisti juostelės komandas
Pereiti prie pagrindinio turinio
TUV1
TUV2
I-IV
7.00 - 11.00
11.45 - 16.00
V
7.00 - 11.00
11.30 - 14.30
Klientų aptarnavimas
Tel.(8 37) 30 17 77

Skip Navigation LinksVandensValymas

Gyventojų dėmesiui! Sąskaitą gaukite el. paštu! Kauniečiai yra kviečiami jungtis prie bendrovės „Kauno vandenys“ savitarnos svetainės. Čia galima matyti savo sąskaitas, deklaruoti skaitiklių rodmenis, užsisakyti skaitiklių keitimą, plombavimą, teikti prašymus ir kt.
Skubi Pagalba
Lauko vandentiekio tinklų avarinė tarnyba
Tel.(8 37) 31 35 92
Nuotekų tinklų avarinė tarnyba
Tel.(8 37) 31 28 76
Klientų aptarnavimas
Darbo laikas
I-IV
7.00 - 11.00
11.45 - 16.00
V
7.00 - 11.00
11.30 - 14.30
Prailgintas klientų aptarnavimas
I-IV
V
16.00 - 17.00
14.30 - 15.30
Aukštaičių 43, LT-44158 Kaunas

Junkis prie UAB ,,Kauno vandenys" facebook paskyros ir tapk socialinio tinklo draugu.
Tai greitesnis kelias bendravimo link.
Vandentiekio informacija
2017-05-22
Pateikta vandens Kaune:
66 990 m³
Išvalyta nuotekų Kaune:
59 360 m³
Gedimai vandens tinkluose:
9
Gedimai nuotekų tinkluose:
22

Vandens valymas

2016 metais UAB "Kauno vandenys" nuotekų valykloje išvalyta 25.90 mln. m3arba 17,2 proc. daugiau nei 2015 m. nuotekų. 

 

Valymo procesas

Valymo įrenginiuose pagal BDS7 rodiklį nuotekų išvalymo efektas 2016 metais sudarė 98,70 %, pagal suspenduotas medžiagas- 98,39 %, bendrą fosforą- 98,69 %, bendrą azotą- 89,15 %. Per 2016 m. dumblo džiovinimo įrenginiuose išdžiovinta 2.986 tonos dumblo, kurio drėgnumas apie 5 – 10 proc. Į dumblo saugojimo aikštelę išvežta 7.285 tonos 76 proc. drėgnumo dumblo.


 

Pav. 1


 

Į nuotekų valyklą iš miesto nuotekos atiteka trimis vamzdžiais, kurių skersmuo 1,2 m. Stambūs nešmenys sulaikomi grotose, kurių tankumas 3 mm. Taip prakošus nuotekas sulaikoma apie 250 t/metus įvairių plaukiojančių atliekų, kurios anksčiau patekdavo į Nemuną. Smėlis nusodinamas aeruojamose smėliagaudėse. Nešmenys nusausinami presu, o smėlis separatoriumi ir visos šios atliekos išvežamos specialiomis mašinomis į Lapių sąvartyną. Per metus smėlio susidaro apie 190 t.

Nuotekos mechaniškai valomos dviejuose pirminiuose sėsdintuvuose, kurių diametras Ø 40 m, gylis- 3 m, bendras tūris- 7500 m3. Susidaręs pirminis dumblas iš sėsdintuvų šalinamas žalio dumblo siurbliais į metantankų siurblinėje esantį rezervuarą. Plaukiojančios medžiagos nuo sėsdintuvų paviršiaus šalinamos siurbliais į nuotekų valyklos priėmimo kamerą- prieš grotas.

Biologinį valymą sudaro 4 lygiagrečios technologinės linijos, kurių kiekvienoje yra 1.674 m3 talpos bio-P (biologinio fosforo šalinimo) reaktorius ir 15.165 m3talpos N/DN (vienalaikės nitrifikacijos- denitrifikacijos) reaktorius. Bendras aerotankų tūris- 67.356 m3. Projektinė aktyviojo dumblo koncentracija- 4,8 g/l (prie 81.890 m3/d paros nuotekų debito). Į šiuos reaktorius, kuriuose palaikomas anaerobinės sąlygos, patenka jau susimaišęs su nuotekomis cirkuliacinis veiklusis dumblas. Lėtaeigės maišyklės, kurių kiekviename reaktoriuje sumontuota po dvi, palaiko dumblo mišinį pakibusioje būklėje. Pagrindinė fosforo dalis virsta ištirpusiais fosfatais, kuriuos tolesniam valymo procese įsisavina veiklusis dumblas.

Nitrifikacijos- denitrifikacijos reaktoriuose (aerotankuose) vyksta organinių ištirpusių teršalų skaidymas ir azoto šalinimas (nitrifikacija ir denitrifikacija lygiagrečiai). Tam, kad užtikrinti vienu metu sąlygas nitrifikacijai ir denitrifikacijai, reikalinga palaikyti optimalią ištirpusio deguonies koncentraciją- apie 0,15- 0,3 g/l. Deguonies koncentracija matuojama dviejuose taškuose kiekviename N/DN reaktoriuje ir pagal tai reguliuojama ištirpusio deguonies koncentracija, kurios dydis nustatomas programiniame valdyme. Kiekviename reaktoriuje matuojama veikliojo dumblo koncentracija (įrenginio gale) ir nuotekų temperatūra dviejuose taškuose.

Paskirstymo pastate- siurblinėje sumontuoti nuotekų pakėlimo ir cirkuliacinio veikliojo dumblo pakėlimo siurbliai, kurių pajėgumas 1.800- 2.200 m3/h. Nuotekoms skirti keturi siurbliai, cirkuliaciniam dumblui- šeši (po tris kiekvienai sėsdintuvų porai). Kai atitekančių nuotekų debitas viršija 5.855 m3/h, šį dydį viršijantis kiekis aplenkia aerotankus ir teka tiesiai į išleidimą- tai užtikrinama specialiu nuotekų siurblinių programiniu valdymu. Po pakėlimo cirkuliacinis dumblas ir nuotekos susimaišo šiame statinyje esančioje specialios konstrukcijos kameroje ir iš jos pasiskirsto į atskiras biologinio valymo technologines linijas.

Denitrifikacijos procese nitratai skyla iki dujinio azoto ir deguonies. Išsiskyręs deguonis gali padidinti jo koncentraciją N/DN reaktoriuje, kas nėra priimtina. Todėl deguonis turi būti sunaudojamas lengvai skaidomų organinių junginių biocheminei oksidacijai. Tokiu junginiu numatytas naudoti metanolis. Metanolio ūkyje numatyta 30 m3 plieninė talpa reagento laikymui ir 2 dozavimo siurbliai, kurių pajėgumas- iki 200 l/h. Projekte nurodyta metanolio dozė- 1,4 t/parą, esant 81.890 m3/d nuotekų kiekiui, o prie esamo nuotekų kiekio- apie 1,0- 1,1 t/d- ~55 l/h.

Antriniais sėsdintuvais tarnauja buvę pirminiai sėsdintuvai (viso- 4 vnt.), atlikus tam tikrą jų rekonstrukciją. Vieno sėsdintuvo sėsdinimo zonos tūris yra apie 8.000 m3. Sėsdintuvų darbo režimas parenkamas pagal technologinius skaičiavimus. Iš antrinių sėsdintuvų sutankėjęs veiklusis dumblas savitaka grįžta į paskirstymo pastatą- siurblinę, kurioje įrengtos atskiros kameros kiekvienam sėsdintuvui. Cirkuliacinio dumblo koncentracija būna apie 8- 11 g/l. Plaukiojančios medžiagos nuo sėsdintuvų nuvedamos į valymo įrenginių priekį- tam sumontuota surinkimo įranga su siurbliais, nukreipiančiais šias medžiagas į buvusį centrinį dumblo rezervuarą (kiekvieno sėsdintuvo centre), o išsiurbimui iš jo panaudojami buvę dumblo transportavimo siurbliai.

 

Dumblo apdorojimas

Valant nuotekas biologiniu būdu susidaro perteklinis veiklusis dumblas. Prieš paduodant jį į pūdymą, reikalinga dumblą sutankinti, t. y., padidinti jo koncentraciją ir sumažinti tūrį apie 4,5- 6,0 kartus.

Dumblo sutankinimui pastatyti trys juostinio tipo tankintuvai, kurių kiekvieno našumas- iki 50 m3/val. Prieš tankinimą į dumblą įvedamas katijoninis neaukšto polimerizacijos laipsnio flokuliantas. Dumblo tankinimo procese atsiskyręs filtratas per vietinę siurblinę nukreipiamas į valymo įrenginių priekį (prieš grotas).

Dumblo pūdymui naudojami 2 metantankai po 8.800 m3 tūrio kiekvienas ir dvi dumblo saugyklos po 4.500 m3, komplekso aptarnavimui naudojama dumblo siurblinė. Sulaikytas pirminiuose sėsdintuvuose ir sutankintas perteklinis dumblas siurbliais tiekiamas į dumblo siurblinės rezervuarą (bufertanką). Iš šio rezervuaro dumblas patenka į dirbantį metantanką, kur vyksta anaerobinis pūdymo procesas. Optimali temperatūra mezofiliniam pūdymui- 34- 35°C. Reikiama temperatūra palaikoma šilumokaičiu „dumblas- vanduo" pagal automatinio valdymo programą. Dumblas dalinai pašildomas išpūdyto dumblo pagalba, naudojant „dumblas/ dumblas" šilumokaičius. Paprastai temperatūra pakeliama 7-12 laipsnių, ko pasekoje nukrinta išpūdyto dumblo, tiekiamo į dumblo saugyklą, temperatūra.

Dumblo sausinimui sumontuotos 4 Westfalia- Separator 16 tipo centrifūgos. Trijų pirmųjų, pastatytų I-mojo statybos etapo metu, pajėgumas- po 800 kg SM per valandą, tačiau šiuo metu jos stipriai susidėvėję ir pajėgumas siekia apie 500- 600 kg SM/ h. Naujoji centrifūga, įvesta kartu su biologiniu valymu, yra 650 KG SM/ h pajėgumo. Nusausinto dumblo drėgmė, sausinant pirminio ir perteklinio dumblo mišinį, siekia apie 73- 75 %. 

 

Biodujų gamyba

Dumblo pūdymo metu, anaerobiniams mikroorganizmams skaidant organines medžiagas, gaminamos biodujos. Gautos biodujos valomos, išskiriant iš jų drėgmę, galimus dumblo likučius ir surenkamos dujų talpykloje (gazholderyje), kurio tūris- 1.044 m3. Iš gazholderio biodujos paduodamos į kompresorinę, kurioje suspaudžiamos iki 3 bar ir tiekiamos į Noreikiškių rajoninę katilinę. Biodujos paduodamos ir į vietinę katilinę bei kogeneracinę jėgainę.

Šiuo metu gaminame 7.400- 7.950 nm3/d biodujų, prie paduodamo 11.500 kg/d organikos kiekio. Biologinių valymo įrenginių statybos metu buvo sumontuoti du dujiniai elektros generatoriai, kurių kiekvieno elektrinis galingumas- 311 kW.   

 

Technologinių procesų valdymas ir kontrolė

Nuotekų valymo, dumblo apdorojimo ir biodujų gamybos bei panaudojimo technologiniai procesai yra pilnai automatizuoti ir valdomi iš centrinio valdymo pulto . Atskirų technologinių etapų valdymą atlieka 10 šiuolaikinių programuojamų loginių valdiklių (PLV), užtikrinančių aukštą duomenų perdavimo patikimumą. Technologinių procesų valdymui sukurta lanksti programinė įranga, leidžianti operatyviai reaguoti į technologinių procesų eigos pokyčius. Visi duomenys apie proceso eigą yra apdorojami tolimesnei jų analizei ir procesų optimizavimui. Programinę įrangą valdymui kūrė Lietuvos automatikos firma UAB „Elinta", su kuria intensyviai bendradarbiaujama tobulinant technologinių procesų valdymą ir įrengimų aptarnavimo efektyvumą.

 

Energetika

Nuotekų valyklai elektros energija yra tiekiama iš modernios Marvelės 100/10 kW skirstyklos. Skirstyklos darbo kontrolė yra vykdoma telekomunikacinių priemonių pagalba, informaciją perduodant į elektros tinklų dispečerinę ir nuotekų valyklos valdymo pultą. Elektros energija į nuotekų valyklą tiekiama dviem nepriklausomais įvadais ir iš centrinės paskirstymo pastotės paduodama į atskirus technologinius objektus. Nuotekų valykloje sumontuotos penkios pagrindinės skirstyklos, kurių bendras galingumas- 5.6 MW. 2008 m. pradėti eksploatuoti biologinio valymo įrengimai ir kogeneracinė jėgainė, kurios bendras elektrinis galingumas- 622 kW, šiluminis- 876 kW.

Kogeneracinės jėgainės gaminama elektros energija paduodama į bendrus VST tinklus. Gaminama iš biodujų elektros energija priskiriama prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir yra remiama Valstybės. „Žalioji" energetika (vėjo, bio, geo jėgainės) yra perspektyvi alternatyva brangiam branduoliniam kurui.

Elektros tiekimo technologiškai svarbiems objektams patikimumui užtikrinti, įrengti autonominiai dyzeliniai generatoriai, o skirstyklose sumontuotos automatinio rezervo įvedimo sistemos. Elektros energijos taupymui ir įrenginių darbo efektyvumui padidinti plačiai naudojamos dažninės pavaros, reaktyvinės galios kompensavimo sistemos. Įrengimų darbo grafikas sudaromas, atsižvelgiant į elektros energijos kainų tarifus. Metinis elektros energijos sunaudojimas siekia apie 7.200 tūkst. kWh.

 

Nuotekų valyklos darbo efektyvumas

Pagal šiuo metu galiojantį Nuotekų tvarkymo reglamentą, Kauno m. nuotekos turėtų būti apvalomos iki rodiklių, nustatytų daugiau kaip 10.000 gyventojų turintiems miestams. Šie rodikliai pateikti lentelėje.

Faktinė įrenginių eksploatacija nuo 2008 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m. balandžio mėn. parodė, kad šiuos rodiklius mes pasiekiame ir galime nuotekas apvalyti iki dar geresnių rodiklių (žr. lentelėje planuojamus pasiekti rodiklius).

 

Valytų nuotekų užterštumo rodikliai Normatyvas, mg/l Planuojami pasiekti rodikliai, mg/l
BDS5 (pagal paros vidutinį pavyzdį) 15 6 - 8
Bendrasis azotas (metinis vidurkis) 10 7,5 - 9
Bendrasis fosforas (metinis vidurkis) 1 0,3 - 0,6
ChDS (pagal paros vidutinį pavyzdį) 125 40 - 60

 

Jau 2004 m. Bendrovė dalyvavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, Inžinerinės ekologijos asociacijos ir Aplinkos vadybos ir audito instituto organizuotame konkurse „Pasiekimai aplinkosaugoje". Šio konkurso tikslas - parodyti Lietuvos ir viso pasaulio verslo bei plačiajai visuomenei progresyvias, mažiausiai įtakojančias aplinką, įmones, paskatinti visus Lietuvos gamintojus ir paslaugų tiekėjus diegti aplinkos apsaugos vadybos sistemas, kurti ir gaminti „palankesnius" aplinkai gaminius, diegti pažangiausias technologijas, aktyviai bendradarbiauti su partneriais aplinkos apsaugos srityje. Nominacijoje „Palankiausias aplinkai produktas", už nuotekų dumblo perdirbimą į biodujas ir jų panaudojimą Noreikiškių gyvenvietės šildymui, Bendrovė apdovanota diplomu.

Pav. 2

Po išpūdymo ir nusausinimo gauname apie 13- 13 tonų dumblo pagal sausą medžiagą, arba 44 -48 tonas 73 proc. drėgnumo dumblo masės per parą, kurią išvežame į dumblo saugojimo aikštelę, esančią Ežerėlio durpyno rytiniame pakraštyje, netoli Vilemų kaimo. Nors įvedus biologinio valymo grandį ši aikštelė išplėsta dvigubai, tačiau ją užpildžius vėl iškiltų nuotekų dumblo sandėliavimo ar utilizavimo problema. 2009 m. pradėta ruošti techninė užduotis dumblo džiovinimo įrenginių projektavimui. Dumblas bus išdžiovinamas iki 10 proc. drėgnumo, toliau jį atiduodant į būsimą Kauno regiono buitinių atliekų deginimo įmonę. Dumblo džiovinimo įrenginių įvedimas į eksploataciją numatomas 2012 metais.

Bendrovės veikla visada orientuota į klientų poreikių tenkinimą, pastovų paslaugų kokybės ir kainos santykio gerinimą. Tai vykdyti padeda nuo metų pradžios įdiegtos ir veikiančios kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos. Jų atitikimą ISO 9001:2008 ir ISO 14001:2005 standartams patvirtino tarptautinės Vokietijos sertifikacinės įstaigos „TUV CERT" išduoti sertifikatai.