Praleisti juostelės komandas
Pereiti prie pagrindinio turinio
TUV1
TUV2
I-IV
7.00 - 11.00
11.45 - 16.00
V
7.00 - 11.00
11.30 - 14.30
Klientų aptarnavimas
Tel.(8 37) 30 17 77

Gyventojų dėmesiui! Sąskaitą gaukite el. paštu! Kauniečiai yra kviečiami jungtis prie bendrovės „Kauno vandenys“ savitarnos svetainės. Čia galima matyti savo sąskaitas, deklaruoti skaitiklių rodmenis, užsisakyti skaitiklių keitimą, plombavimą, teikti prašymus ir kt.
Skubi Pagalba
Lauko vandentiekio tinklų avarinė tarnyba
Tel.(8 37) 31 35 92
Nuotekų tinklų avarinė tarnyba
Tel.(8 37) 31 28 76
Klientų aptarnavimas
Darbo laikas
I-IV
7.00 - 11.00
11.45 - 16.00
V
7.00 - 11.00
11.30 - 14.30
Prailgintas klientų aptarnavimas
I-IV
V
16.00 - 17.00
14.30 - 15.30
Aukštaičių 43, LT-44158 Kaunas

Junkis prie UAB ,,Kauno vandenys" facebook paskyros ir tapk socialinio tinklo draugu.
Tai greitesnis kelias bendravimo link.
Vandentiekio informacija
2017-08-17
Pateikta vandens Kaune:
61 392 m³
Išvalyta nuotekų Kaune:
50 064 m³
Gedimai vandens tinkluose:
7
Gedimai nuotekų tinkluose:
14

IŠPŪSTAS NEMUNO TARŠOS BURBULAS BLIŪKŠTA – KUR KRIMINALAS?

2017-07-18

Išpūstas Nemuno taršos burbulas bliūkšta – kur kriminalas?

Kovą paaiškėjus, kad nepilnai išvalytas nuotekų vanduo buvo išleistas į mūsų pagrindinę upę Nemuną, nesulaukus tyrimo duomenų, situacija buvo išpūsta iki skandalo. Į „Kauno vandenų" argumentą, kad bendrovė yra pajėgi išvalyti didesnį kiekį nuotekų, nei valo įprastai, ir nėra prasmės jas neišvalytas leisti į šalies upių tėvą, buvo numota ranka. Tačiau  atlikus tyrimus, Nemuno taršos burbulas bliūkšta.

Už papildomą taršą susimokės

„Kauno vandenų" vadovas Vilius Burokas tikina, kad išleidus nepilnai išvalytą nuotekų vandenį į Nemuną žalos gamtai nepadaryta. „Atlikti tyrimai parodė, kad papildoma tarša – nedidelė,  ir už ją mes sumokėsime kaip įprastai", – sakė V. Burokas.

Bendrovėje atlikti ne tik Nemuno vandens mėginių tyrimai, bet ir sudaryta  rasto išleistuvo Nuotekų valykloje įrengimo ir panaudojimo aplinkybių tyrimo komisija. Jos nariai apklausė atsakingus asmenis, apsilankė Nuotekų valykloje ir susipažinę su gauta  informacija, pateikė išvadas. Todėl atsakingiems Nuotekų valyklos darbuotojams direktoriaus įsakymu buvo paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimai.

Išleistuvas įrengtas avariniam atvejui

Komisija nustatė, kad rastas išleistuvas į išvalytų nuotekų kanalą buvo įrengtas avariniam atvejui. Dėl susikaupusio smėlio slėginės linijos gale, nuotekų priėmimo kameroje, pradėjo strigti vietinės nuotekų siurblinės darbas. 2012– 2013 m. žiemą buvo pasiekta kritinė riba, kai nukrito vietinės nuotekų siurblinės siurblių darbo našumas, siurbliai nepajėgė išpumpuoti nuotekų iš vietinės siurblinės. Buvo priimtas sprendimas tiesti naują nuotekų liniją.

Kadangi tokie darbai užtrunka, buvo ieškoma būdų, kaip suvaldyti situaciją iki naujos nuotekų linijos paklojimo, nes sustojus vietinei siurblinei, nuotekos būtų išsiliejusios, o Nuotekų valyklos darbas sustojęs. 2013 m. pavasarį Nuotekų valyklos gamybinių pasitarimų metu buvo nuspręsta avariniam atvejui įrengti laikiną atšaką su sklende nuo esamos slėginės linijos į valytų nuotekų kanalą.

„Bendrovės vadovybė apie išleistuvo įrengimą ir naudojimą nebuvo informuota. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui nebuvo pranešta apie išleistuvo į išvalytų nuotekų kanalą pajungimą, nebuvo suderinta dėl nuotekų išleidimo", –  komisijos išvadas komentavo  „Kauno vandenų" vadovas.

Atsukti sklendę galėjo tik apie ją žinojęs asmuo

Vietinės siurblinės ir spaudiminės linijos rekonstrukcijos darbai vykdyti nuo 2013 m. gegužės 20 d. iki tų pat metų rugsėjo 13 d. Senoji linija ir sklendės paliktos ne tik dėl to, kad išmontuoti yra brangu. Linija ketinta pasinaudoti avariniu atveju, ir tai buvo daroma du kartus po 1 valandą.

Kad nuotekos iš vietinės nuotekų siurblinės tekėtų per išleistuvą, atsukti reikėdavo abi sklendes: vietinėje nuotekų siurblinėje, kuri nebuvo rakinama, ir taip pat lengvai bet kam prieinamą už Nuotekų valyklos ribų ant išleistuvo.

Komisija nustatė, kad išleistuvas ir senoji spaudiminė linija nuotekoms išpumpuoti iš vietinės nuotekų siurblinės nuolat nebuvo naudojama, abi sklendės buvo užsuktos, išskyrus avarinius atvejus, vieną kartą 2013 m. apie 3 paras ir du kartus 2014 m. po 1 valandą.

Sklendė  ant išleistuvo galėjo būti atidaryta piktavališkai - Nuotekų valyklos teritoriją, technologinius procesus ir tvarką žinančio žmogaus. Neatmestina versija, kad tas, kuris norėjo pakenkti, atidarė sklendę ir pranešė sensacingą žinią," – tvirtino V. Burokas.

Po Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūros 2017 m. kovo 21 d. patikrinimo akto surašymo, atlikus Nuotekų valyklos išleidžiamų teršalų koncentracijos nuotekose po valymo stebėjimą, nustatyta, kad nuotekų išvalymo rodikliai atjungus išleistuvą nepasikeitė.

Bendrovės specialistams atlikus papildomos taršos per išleistuvą dydžio matavimus nustatyta, 2013–2014 m. kelis kartus panaudojus išleistuvą, papildomos taršos mokestis sudarytų 64,6 euro. Komisijos nuomone, vertinant blogiausią variantą, tai yra, jei būtų  nustatytas faktas, jog nevalytos nuotekos per išleistuvą vis dėlto būtų bėgusios nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2017 m. kovo 21 d., papildomos taršos mokestis sudarytų 53 976 eurus.

„Pagal bendrovės turimą taršos leidimą, tai yra leistinas taršos dydis, šiuo atveju viršytas nebuvo. Net jei pasitvirtintų faktai apie 144 dienas trukusį nevalytų nuotekų išleidimą per išleistuvą, būtų galima svarstyti tik taršos mokesčio sumokėjimo, bet jokiu būdu ne žalos aplinkai padarymo klausimą ", – patikino V. Burokas.

Jei normų viršijimo nenustatė ir Aplinkos apsaugos departamentas, kur čia kriminalas?

Įmonės generaliniam direktoriui V. Burokui dar kovą kilo abejonių, kad viešoje erdvėje įvardinta žala yra akivaizdžiai perdėta. Tokių skaičių, kokie buvo įvardinti viešai, kad, palyginti su upėje leistina koncentracija, nustatyta fosforo koncentracija vamzdyje ribas viršijo beveik 400 kartų, tikrai nėra", – teigė pašnekovas.

Įmonės techninės grupės vyresnysis inžinierius  Vadimas Leonidovas pabrėžė, kad  pastaraisiais metais „Kauno vandenų" laboratorija nė karto neužfiksavo Nemuno vandens kokybės pablogėjimo. ,,Aplinkos apsaugos departamentas taip pat atlieka tyrimus, jei jie būtų nustatę, kad tyrimų rezultatai viršija leistinas normas, būtų informavę įmonę", – dar vieną argumentą įvardijo V. Leonidovas. Geriausiai užterš­tumą atspindi trys rodikliai: bio­loginis deguonies sunaudojimas, azotas ir fosforas.

MINDAUGAS RIMEIKA - VGTU Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros, doc. daktaras

Jei „Kauno vandenų" komisijos pateikti skaičiai yra teisingi, nematau jokio kriminalo. Čia tas pats, kaip su automobiliu. Jei leidžiama važiuoti 100 km per valandą greičiu, o jis važiuoja 60 ir kažkuriuo momentu greitį padidina iki 80 km/h, tai joks nusikaltimas, nes važiuojama pagal taisykles. Jei bendrovė neviršijo parametrų pagal turimą taršos leidimą, tai yra leistinas taršos dydis ir apie žalą nėra ko kalbėti. Jei buvo paimti mėginiai ir yra įrodyta, kad fosforo koncentracija vamzdyje ribas viršijo beveik 400 kartų,  taip, tuomet būtų galima sakyti, kad gamtai buvo padaryta žala. Tačiau kol kas tokie tyrimų rezultatai niekur nebuvo paskelbti, išskyrus pasirodžiusius žiniasklaidoje. „Smirdi, užterštas" tėra žodžiai, nenusakantys taršos lygio, tam reikalingi oficialūs skaičiai. Panašu, kad išpūstas burbulas bliukšta, o pati istorija, mano akimis, turi ir politinį atspalvį".  

Visuomenė nebūtų tylėjusi

„Virš  „Kauno vandenų" kolektoriaus yra nutiestas dviračių takas, o poilsio aikštelė įrengta būtent toje vietoje, kur išleidžiamos išvalytos nuotekos. Jei būtų sklidęs blogas kvapas, visuomenė tikrai nebūtų tylėjusi. Todėl teigti, kad padaryta milžiniška žala gamtai, yra per drąsu", – sakė V. Burokas.

PETRAS JAKUBAUSKAS - Žvejys

,,Netoli akmeninio dviračio (dvi­ratininkų poilsio aikštelės – red. pastaba) žvejoju gal de­šimt metų. Ne vieną kar­tą meškerę užmetęs buvau ir pavasarį, panašiu laiku, kai ne­va buvo teršiama upė. Nė kar­to neužuodžiau jokios smar­vės, vanduo nebuvo nešvarus ar drumstas. Toje vietoje nuo­lat plaukioja gulbė – paukštis juk nesirinktų užterštos vie­tos. Šį pavasarį Nemune teko matyti didžiulę ūdrą. Manau, žuvų pagausėjimas, paukščiai ir kiti gyvūnai yra geriausi liudinin­kai, kad Nemunas nebeteršia­mas kaip prieš tris ar keturis dešimtmečius", teigia žvejys Petras.