Kaunas išsidėstęs sudėtingo reljefo teritorijoje. Kad užtikrintų reikiamą vandens spaudimą aukštutinėje miesto zonoje, šiuo metu veikia 13 antro pakėlimo siurblinių, t.sk. viena pramoninio vandentiekio siurblinė.

Žemutinėse terasėse esantiems vartotojams vanduo tiekiamas tiesiogiai iš vandens šaltinių arba savitaka iš kai kurių švaraus vandens rezervuarų. Šiuo metu Kaune yra 22 rezervuarai, kurių bendra talpa 71,05 tūkst.m3 ir 3 pramoninio vandens rezervuarai, kurių bendra talpa 6,0 tūkst.m3.

Vandens slėgimo užtikrinimui veikia 30 trečio pakėlimo siurblinių.

           

Žaliakalnio vandentiekio siurblinė  (Aukštaičių 43)

Dabartinės siurblinės teritorija anksčiau buvo taip vadinama „batareika", kuri yra Kauno tvirtovės likutis. Statant šią stotį pastatas buvo pritaikytas prie vandens rezervuarų, o žemės, pylimo sparnai buvo nukasti ir išvežti arba panaudoti aplink esantiems grioviams užpilti.

Į rezervuarą tilpdavo 800 m3 vandens. Prieš rezervuarą buvo pastatyta sklendžių kamera, kuri ir dabar yra toje pačioje vietoje.

1929 m. į rezervuarą paleido vandenį ir nuo to laiko rezervuaras pradėjo dirbti.

1930 m. buvo pradėta statyti hidroforas – Žaliakalnio vandentiekio stotis. Hidrofore buvo sumontuoti du siurbliai, kurie veikė automatiškai. Nukritus spaudimui įsijungdavo, pakilus spaudimui- išsijungdavo. Hidroforui aptarnauti buvo paskirti du operatoriai, kurie gyveno čia pat hidroforo pastate įrengtuose butuose.

Vandentiekio stotis užbaigta statyti 1933 m. Atidarymo proga skirtame akte rašoma:

1933 m. kovo mėn. 8 d. Žaliajame kalne, Petro Vileišio aikštelėje, ties vandentiekio rezervuaru buvo atidaryta moderni vandentiekio stotis „suprojektuota inž.Stepono Kairio architektūrinė dalis arch.dr. Stasio Kudoko".

Stotis faktiškai pradėjo veikti 1933 m. vasario mėn. 27 d. 15 valandą.

1938 m. buvo pradėta statyti dabartinis vandens rezervuaras ir gyv.namai. Rezervuaro talpa 6600m3. Rezervuaro nišoje prieš sklendžių kamerą buvo pastatyta skulptoriaus Broniaus Pundziaus skulptūra „Vandens nešėja". Darbui vadovavo pats autorius.

Baigiantis karui, rezervuaras buvo susprogdintas, o siurblių stotis išliko. Rezervuaras ir sklendžių kamera per 2-3 savaites iš dalies buvo atstatyta, kad miestui būtų galima tiekti vandenį.

Vėliau stotis buvo plečiama, pastatyta nauja transformatorinė (1953 m.).

1967 m stotyje rekonstruoti elektriniai įrenginiai, įrengtas naujas valdymo pultas, stotis automatizuota.

Šiuo metu stotis perpumpuoja vandenį Žaliakalnio rajonui. Stotis persiurbia 5,0-6,0 t.m3/parą vandens.


Kalniečių raj. II-ro pak. siurblinė (Muravos 5)

Stotis pastatyta 1975 m. pagal Miestų statybos projektavimo instituto projektą.

Sudarant Kalniečių rajono išplanavimo projektą, buvo numatyta šiam rajonui tiekti vandenį iš Petrašiūnų vandenvietės per pramonės rajono vandentiekio stotį.

Stoties paskirtis tiekti vandenį naujam Kalniečių rajonui ir visam Žaliakalniui. Kartu suprojektuoti 2 vandens rezervuarai 3000 m3 talpos. 1988 m pastatytas naujas 10000 m3 talpos rezervuaras. Stotis šiuo metu persiurbia 23,0 t.m3/p vandens.


Pramonės raj. II-ro pak. siurblinė (Chemijos pr.9) 

Pradėjus sparčiai augti pramonei, padidėjo vandens poreikis ir Kauno m. Pramoninės statybos projektavimo institutas atliko Žaliakalnio pramonės rajono aprūpinimo vandeniu projektą. Pagal šį projektą pramonės rajono II pakėlimo siurblinė turėjo tiekti vandenį iš Petrašiūnų vandenvietės pramonės rajonui.

Šios stoties, rezervuarų ir magistralinių linijų statybą finansavo Dirbtinio pluošto gamykla. Stotis pradėta eksploatuoti 1965 m rugpjūčio mėn.18 d. Stoties projektinis pajėgumas 20,0 t.m3/p 2 rezervuarai 3000 m3 talpos pradėti eksploatuoti 1965m. 1982 m pradėta eksploatuoti kiti 2 vandens rezervuarai 3000 m3 ir 10000 m3 talpos. Stotis daugiausiai vandenį tiekė Dirbtinio pluošto gamyklai ir kt. pramonės rajono įmonėms. Paskutiniaisiais metais atlikta stoties rekonstrukcija, pagal kurią dalį vandens stotis persiurbia į rezervuarus ir dalį paduoda vartotojams. Šiuo metu siurblinė paduoda vartotojui 10,0 t.m3/p, o į rezervuarus 33,0 t.m3/p vandens.


415 to kvartalo ( Baršausko g.) siurblinė 

1961-62 m. pastatytas naujas gyv. kvartalas prie Baršausko gt. Pradžioje šiam kvartalui vanduo buvo tiekiamas iš Žaliakalnio siurblinės per Tvirtovės al. magistralinę vandentiekio liniją. MSPI atliko stoties projektą, pagal kurį buvo pradėta 415 kvartalo (Baršausko gt.) vandentiekio siurblinės statyba. Vandens trūko. Stoties statyba vyko lėtai. Paklojus magistralinę liniją Kalantos g., vanduo 415 kvart. buvo tiekiamas tiesiogiai iš Petrašiūnų vandenvietės. Tai buvo 1963 m pavasarį.

415-to kvartalo vandentiekio siurblinės statyba užsitęsė ir siurblių stotis su 2000m3 talpos rezervuaru buvo pradėta eksploatuoti tik 1965 m. lapkričio 17 d. 1983 m. pastatytas antras 3000 m3  talpos rezervuaras. Minėta stotis vandeniu aprūpina 415-to kvart. gyv. namus ir dalį A. Šančių rajono.

Šiuo metu stotis nedirba, nes gyv. kvartalą pilnai aprūpina pramonės rajono ir Kalniečių II pakėlimo vandentiekio stotys. 


Aleksoto raj. II pak. siurblinė( Dariaus – Girėno gt.)

Aleksote ant kalno prie Dariaus-Girėno gt. 1939-40 m. buvo pastatyta hidroforinė-siurblių stotis ir požeminiai vandens rezervuarai 1500 m3 talpos. Nors stotyje buvo sumontuoti siurbliai ir kt. įrengimai, stotis nebuvo pradėta eksploatuoti, nes prasidėjo II-asis Pasaulinis karas. Baigiantis karui, stotis buvo susprogdinta. Stoties atstatymo darbai pradėti tik 1947-48 m. Atstatymo darbai buvo baigti 1968 m.

1993 m pastatytas 4810 m3 talpos rezervuaras, 1994 m rekonstruota II pak. stotis Dariaus-Girėno gt. pastatytas dar vienas rezervuaras 3888 m3 talpos. Šiuo metu siurblinė persiurbia 4,3 tūkst.m3 vandens.

Vandens tiekimui į viršutinę Aleksoto dalį 1942 m. buvo įrengta laikina nedidelė siurblinė apačioje Veiverių gt. prieš Aleksoto tiltą. Ši stotelė siurbia vandenį tiesiog iš tinklo ir paduoda vandenį į kalną ir Minkovskių gt. Po karo stotelė buvo praplėsta, sumontuoti nauji siurbliai, pastatyta transformatorinė stotis. Šiuo metu vėl vykdoma stoties rekonstrukcijos darbai.


Vilijampolės rajono II pak. siurblinė (Apuolės gt.)

Numačius statyti naują gyv. rajoną viršutinėje Vilijampolės dalyje – Šilainiuose, Miestų statybos projektavimo institutas suprojektavo siurblinę Apuolės gt. Ši stotis ir 2 vandens rezervuarai 2000 m3 talpos buvo pastatyta 1966 m. kartu su Vilijampolės ligoninės pastatymu. Stotis vandenį gauna iš Eigulių vandenvietės per Ø 250 mm ketaus vamzdžiais paklotą vandentiekio liniją. Per šią stotį vandenį gauna Vilijampolės viršutinis rajonas, Sargėnų gyvenvietė.

Kad būtų pagerintas vandens padavimas į Apuolės gt. siurblinę, prie „Apvijos" g-klos buvo sumontuotas siurblys. Ši stotis buvo pradėta eksploatuoti 1966 m. 1986 m. pastatytas 8750 m3 talpos rezervuaras ir išplėsta siurblių stotis dėl Šilainių gyv .rajono statybos.

Vilijampolės siurblinė šiuo metu persiurbia 6,2 t.m3/p vandens.

Vičiūnų vandentiekio siurblinė (Kruonio 11) 

Ši stotis pradėjo veikti 1963 m., iš pradžių su vienu agregatu, pastačius Vičiūnų vandenvietę. Tuometinis debitas buvo 10,0 t.m3/p. 1965 m. stotis automatizuota. Prie stoties pastatyti 2 po 500 m3 talpos vandens rezervuarai. Šiuo metu stotis persiurbia 18,0 t.m3/p vandens.


A. Panemunės II pak. siurblinė (Sakalų 1)

Pagal instituto „Komprojektas" sudarytą projektą, pastatyta A. Panemunės II pak. vandentiekio siurblinė, kuri pradėjo veikti 1988 m., pastačius Onkologinę ligoninę, kurią vandeniu aprūpina minima stotis. Šalia stoties pastatyti 2 po 500 m3 talpos vandens rezervuarai. Šiuo metu stotis persiurbia 0,3 t.m3/p vandens.


Domeikavos MIS'o rajono II pak. siurblinė (S.Neries g.1)

Stotis pradėjo veikti 1984 m. Aprūpina vandeniu Domeikavos gyvenvietę iš Eigulių vandenvietės. Kartu pastatyti ir 2 po 500 m3 vandens rezervuarai. Stotis persiurbia 3,8 t.m3/p vandens. Stotį projektavo MSPI Kauno filialas.


Marvelės II pak. siurblinė 

Pagal „Miestprojektas" sudarytą projektą, pastatyta Marvelės II pak. siurblinė, kuri veikia nuo 1996 m. Aptarnauja žemės ūkio universiteto gyvenvietę. Persiurbia 0,7 t.m3/p vandens.


Ž. Kaniukų siurblinė 

Veikia nuo 1992 m. Aptarnauja Ž. Kaniukų gyvenvietę. Persiurbia 1,68 t m3/p vandens.


Rokų siurblinė 

Veikia nuo 1974 m. Aptarnauja Rokus. Persiurbia 0,3 t.m3/p vandens.


Pramoninio vandentiekio II pakėlimo siurblinė  (Chemijos pr.9)

Stotis pradėjo veikti 1978 m. Kartu su antro pakėlimo siurbline sumontuota vandens skaidrinimo stotis. Antro pakėlimo stotyje yra sumontuoti greitaeigiai spaudiminiai filtrai vandens skaidrinimui ir siurblių agregatai.

Antro pakėlimo siurblių pagalba vanduo paduodamas į greitaeigius filtrus ir likusiu spaudimu paskirstomas į pramonės įmonių gamybinių vandentiekių tinklus.

Prie siurblinės 1978 m. pastatyti 3 rezervuarai po 2000 m3 talpos. Siurblinė šiuo metu persiurbia 5,0-7,0 t.m3/p vandens.


III pakėlimo stotys 

Spaudimo užtikrinimui įvairiose Kauno miesto vietose veikia 20 III-čio pakėlimo siurblinių – hidroforinių. (Iš viso jų yra 30).

Šiuo metu veikiančios hidroforinės perpumpuoja 772,3 m3/parą vandens.