Kaunas – vienas iš seniausių ir antras pagal didumą bei reikšmę Lietuvos miestas. Jo geografinė padėtis turėjo didelės įtakos miesto istorinei raidai. Žalios kalvos, platusis Nemunas ir sraunioji Neris sudaro nepaprastai gražų Kauno ir jo apylinkių vaizdą.
Archeologinės iškasenos rodo, kad Kauno apylinkėse žmonės gyveno jau maždaug prieš 9 tūkst. metų. Metraščiuose Kaunas pirmą kartą minimas 1014 m.
Nepaliaujamos kovos trukdė miestui augti ir tik po Žalgirio mūšio, sutriuškinus kryžiuočių ordiną, prasidėjo ramesnis miesto gyvenimas. Puikūs vandens keliai Nemunu ir Nerimi padėjo vystytis prekybai. Kaunas greitai pasidarė žymus administracinis ir ekonominis Lietuvos centras. Miestas pradėjo plėstis ir turtėti. Jau XVI a. pradžioje Kauno pirkliai pradėjo galvoti apie geriamojo vandens tiekimą į savo gyvenamuosius namus.
XVI a. viduryje, kada Žaliakalnyje tarp Pakalnės ir Mackevičiaus gatvių buvo surasti trys švaraus vandens šaltiniai, buvo pradėta Kauno medinio savotekinio vandentiekio statyba. Iš minimų vandens šaltinių mediniais vandentiekio vamzdžiais vanduo nutekėdavo į rotušę, karčiamas ir pirklių namus. Tačiau karai, gaisrai šį vandentiekį sunaikino.
Bėgo metai, amžiai Kaunas iškentėjo ne vieną didelę epidemiją. Tik XIX a. pabaigoje tuometinė miesto valdyba dėl nepakenčiamos sanitarinės būklės jau 1878 m. įrengė 6 kastinius viešojo naudojimo šulinius įvairiose miesto vietovėse (Rotušės a., senajame turguje, prieš miesto kapus, teatrą, Karmelitų rajone, Žaliakalnyje ir Ž. Šančiuose).
Amžius trukusio vandentiekio istorijos pradžia XVI amž. Pirmajam pasauliniam karui nutraukus Kauno magistrato užmojus suprojektuoti Kauno vandentiekį
ir kanalizaciją, viltys atgimė 1918 m.
1921m. įsteigus Kauno savivaldybės naujų įmonių skyrių archyvuose dūlėję projektai vėl ištraukti į dienos šviesą.
1922 m. įvyksta ypatingų inžinierių pasitarimas, kuriame dalyvauja ir S. Kairys. Inžinieriaus S. Kairio pastangų dėka vokiečių profesorius J. Briksas pataria vandens ieškoti Neries upės slėnyje.
1928 m. Eiguliuose įrengiama 10 artezinių šulinių. 1928 m. vasario 28 – ąją kanauninkas Juozas Tumas – Vaižgantas pašventina vandenvietę. Tų pačių metų pabaigoje paklojama 4 km 143 m magistralinio vandentiekio vamzdžių.
1929 m. gruodžio 15 d. iškilmingai paleidžiamas Eigulių vandenvietės pirmasis įrenginys. Tą pačią dieną Rotušės aikštėje iš pirmojo hidranto ištrykšta ir skaidrus vanduo.
Faktai apie bendrovę ,,Kauno vandenys"
16 a. Kaune veikė savitakinis medinis vandentiekis, kanalizacijos turinys išvežamas vežimais statinėse.
1878 m. iškasti pirmieji 6 viešojo naudojimo šuliniai.
1929 m. gruodžio 15 d. iškilmingai paleistas Eigulių vandentiekio stoties pirmasis agregatas, o Rotušės a. ištryško pirmasis Kauno hidrantas.
1937 m. sausio 13 d. įvyksta pirmoji vandentiekio avarija, prie Eigulių kapinių sprogus magistralės linijos vamzdžiui.
1938 m. užbaigta vandens rezervuaro statyba Žaliakalnyje.
1946–1949 m. vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklai klojami lėtai ir nekokybiškai. 1949 m. mieste jau trūksta vandens.
1952–1953 m. pastatyta 1-oji magistralinė linija nuo Kleboniškio iki Eigulių stoties.
1956 m. į tinklus paduodamas vanduo iš naujos – Kleboniškio vandenvietės.
1957 m. Prasideda Petrašiūnų vandenvietės istorija. Tuo metu buvo paleisti 3 gręžiniai.
1963 m. į bendrą vandentiekio sistemą įjungta Vičiūnų vandentiekio stotis.
1990 m. lapkričio 7 d. pritarta pirmajai Lietuvoje nuotekų valyklos statybai Marvelėje.
1999 m. rugsėjo 16 d. atidaryta moderni Kauno nuotekų valykla.
2016 m. nuotekų valykloje atidaryti Dumblo apdorojimo įrenginiai.
2017 m. pradėtas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų rekonstrukcijos projektas.
2018 m. Vičiūnų vandenvietėje prasidėjo vandens gerinimo įrenginių statybos.
2018 m. Žaliakalnio ir Aleksoto rajonuose vykdoma paviršinių nuotekų sistemos plėtra.
2022 m. vandentvarkos ūkį sudaro 2 846,65 km vandens tiekimo ir nuotekų tinklų: 1 460,92 km geriamojo vandens, 1 029,37 km buitinių ir 356,36 km lietaus nuotekų tinklų, per parą iš požeminių vandens šaltinių išgaunama apie 66 tūkst. m3 vandens ir išvaloma apie 76 tūkst. m3 nuotekų.