Nuotekų siurblinė 1

Karaliaus Mindaugo pr.  Pirmoji nuotekų siurblinė buvo pradėta eksploatuoti 1927 m. ir tuo metu buvo vienintelė Kauno mieste.

Siurblinėje buvo sumontuoti 2 vertikaliniai vokiečių firmos „Beker werke" siurbliai. Ji aptarnavo vadinamą Karmalitų rajoną, pradedant nuo geležinkelio stoties. Nuotekas siurblinė persiurbdavo į Nemuno gt., o pavasario potvynio metu tiesiai į Nemuno upę.  Siurblinė dirbo iki 1963 m., kol gretimos sodybos kieme buvo pastatyta nauja. 

Šiuo metu stotis perpumpuoja 110,0 t.m3/p vandens.


Nuotekų siurblinė 2

Siurblinė buvo pastatyta ir pradėta eksploatuoti 1955 m. Ši siurblinė persiurbia Šančių ir A. Panemunės fekalinius vandenis.

Šiuo metu siurblinė perpumpuoja 3,0 t.m3/p nuotekų.


Nuotekų siurblinė 3

Kauno m. centrinės dalies bei dalis Aleksoto rajono nuotekų be apvalymo yra išleidžiamas į Nemuno upę. Tam tikslui reikalinga pastatyti nuotekų siurblinę Nr.3 ir spaudiminę liniją. 1997 m buvo paskelbtas tarptautinis konkursas siurblinės ir linijos statybai. Statyba finansuojama iš PHARE programos. 2000 m. siurblinės statyba buvo baigta.

Šiuo metu siurblinė perpumpuoja apie 8,3 t. m3/p nuotekų.


Nuotekų siurblinė 4

Ši siurblinė atnaujinta ir perklota spaudiminė linija 2000 m. Anksčiau Petrašiūnų nuotekos ties Kombinato g. buvo nuleidžiamos į Nemuną.

Šiuo metu nuotekų siurblinė perpumpuoja apie 600 m3/p nuotekų.


Nuotekų siurblinė 5

Ši siurblinė pastatyta Popieriaus g. ir pradėta eksploatuoti 1960 m. Pradžioje buvo pastatyti vertikaliniai siurbliai ir asbocementiniais vamzdžiais paklota spaudiminė linija. Siurblinė aptarnauja 415 kvart., Ramybės g., Taikos pr. rajonus. Gyvenamiems namams sparčiai plečiantis, senieji siurbliai nebuvo pajėgūs persiurbti reikiamo kiekio vandens, todėl 1964-65 m. vertikaliniai siurbliai buvo pakeisti horizontaliais 8-GR. markės siurbliais.

Stotis buvo rekonstruota 1971 m., išplėstos patalpos, pastatyti galingesni siurbliai. Taip pat paklota nauja spaudiminė linija iki Statybininkų g. Ø 600 mm ketiniais vamzdžiais. Metai iš metų, užsidarant pramonės įmonėms ir mažėjant nuotekų kiekiams, siurbliai buvo atnaujinami, keičiant juos į mažesnio galingumo siurblius, taupant el. energijos sunaudojimo resursus.

Šiuo metu siurblinė perpumpuoja 8,0 t.m3/p nuotekų.


Nuotekų siurblinė 6 (CPS)

Ši siurblinė buvo pradėta statyti 1960 m. žemiau Neries tilto Vilijampolėje, Betygalos 4. Pagal 1953 m. sudarytą miesto augimo genplaną ji turėjo būti pagrindinė miesto nuotekų siurblinė. Tačiau šios siurblinės statyba užsitęsė, ir vėliau visai nutraukta.

1959 m. per Neries upę buvo paklotos dvi Ø 600 mm plieninės linijos - diukeris iš Valančiaus g. kolektoriaus į minimą siurblinę. Ši siurblinė buvo vėl pradėta statyti ir 1995 m. pilnai užbaigta. Tai yra pagrindinė Kauno m. kanalizuojamų vandenų persiurbimo siurblinė. Ji persiurbia visus Vilijampolės rajono, centrinės miesto dalies kanalizuojamus vandenis ir spaudiminėmis linijomis paduos vandenis į vandenvalos įrenginius.

Šiuo metu nuotekų siurblinė perpumpuoja apie 10,0 t.m3/p nuotekų.


Nuotekų siurblinė 8

Kauno m. dalies Vilijampolės, A.Kanikų, Romainių nutekamieji vandenys be apvalymo per Kulautuvos g-vės išleidėją yra išleidžiami į Nemuną.

Šių vandenų padavimui į vandenvalos įmonę 2000 m.  buvo pastatya nuotekų siurblinė Nr.8. Statyba finansuojama iš PHARE programos.

Šiuo metu nuotekų siurblinė perpumpuoja apie 2,0 t.m3/p nuotekų.


Nuotekų siurblinė 9 

Pastatyta Panemunėje, Smetonos al. 2. 1965 m. Siurblinės paskirtis persiurbti visus kanalizuojamus vandenis iš Vičinų ir Panemunės į Ž. Šančių rajono kanalizacijos tinklus. 201.. m. buvo rekontruota  siurblių patalpa ir pakeisti siurbliai iš sauso pastatymo į panardinamus.

Šiuo metu nuotekų siurblinė perpumpuoja apie 1,6 t.m3/p nuotekų.


Nuotekų siurblinė 10 

Buvo pastatyta ir pradėta ekspoatuoti 2002 metais. Ši siurblinė persiurbia dalies Aleksoto pramonės įmonių ir gyvenamųjų rajonų fekalinius vandenis.

Šiuo metu siurblinė perpumpuoja apie 1,0 t.m3/p nuotekų.


Nuotekų siurblinė 11

Ši siurblinė buvo pastatyta Vičiūnuose, Kruonio g. 19, 1961 m. kartu su Vičiūnų vandentiekio siurbline. Jos paskirtis - surinkti nuotekas iš Vičiūnų gyvenvietės ir, svarbiausia , iš sanatorijų ir juos paduoti žemiau Vičiūnų vandens šaltinių. Ši siurblinė reikalinga tam, kad perpumpuotų ten esančių sanatorijų kanalizacinį vandenį, kuris buvo išleidžiamas į tą Nemuno upės terasą, kurioje buvo numatyta įrengti Vičiūnų vandenvietę. Kanalizuojamas vanduo paduodamas į Panemunės rajono Birutės g. nuotekų tinklus.

Šiuo metu siurblinė perpumpuoja apie 80 m3/p nuotekų.


Nuotekų siurblinė 12 

Stotis pastatyta Ekskavatorininkų gt. 1957 m. Dar ši stotis kartais vadinama HES,o ne siurblinei, nes buvo skirta HES,o statytojų gyvenvietei. Petrašiūnuose kanalizuojamų vandenų nuvedimui spaudiminė kanalizacijos linija paklota ketiniais vamzdžiais  Ø150 mm ir ja persiurbiamos nuotekos  į R. Kalantos g. nuotekų tinklus.

Šiuo metu siurblinė perpumpuoja apie 90 m3/p nuotekų.


Nuotekų siurblinė 13 

Stotis pastatyta Technikos gt. 13 prie Amalės upelio, pradėta eksploatuoti 1966 m. Ši stotis iš dalies pastatyta iš pramonės įmonių lėšų ir skirta aptarnauti pramonės rajono įmones. Paklotos dvi spaudiminės linijos Ø 600 mm ketiniais vamzdžiais. Tai ilgiausios spaudiminės linijos Kauno mieste, kurios tęsiasi nuo Amalės upelio iki Savanorių pr. Trasos ilgis 3 km.

Šiuo metu siurblinė perpumpuoja apie 9,0 t.m3/p nuotekų.


Nuotekų siurblinė 14 

Siurblinė yra Vilijampolėje, Neringos gt.46. Pradėta eksploatuoti 1968 m. Persiurbia vandenį iš esamo rajono iki Kulvos gt. kanalizacijos kolektoriaus. Spaudiminė linija paklota ketiniais vamzdžiais Ø 150 mm.

Šiuo metu siurblinė perpumpuoja apie 360 m3/p nuotekų.


Nuotekų siurblinė 17

Siurblinė randasi Vandžiogalos g. 88A. Pastatyta 1982 m. Siurblinė persiurbia vandenį iš Sargėnų, Domeikavos ir perpumpuoja į Baltų pr. tinklus.

Šiuo metu siurblinė perpumpuoja apie 4,0 t.m3/p nuotekų.


Nuotekų siurblinė 18

Stotis pastatyta Žiburių gt. Sargėnuose 1985 m. Perpumpuoja vandenį iš esamo gyvenamojo rajono iki Vandžiogalos gt. kanalizacijos tinklų.

Šiuo metu siurblinė perpumpuoja apie 80 m3/p nuotekų.


Nuotekų siurblinė 19 

Yra Palemone, Pravienos g., pastatyta 1997 m. Perpumpuoja nuotekas iš esamo rajono.

Šiuo metu siurblinė perpumpuoja apie 22 m3/p nuotekų.


Nuotekų siurblinė 20 

Siurblinė yra Drobės g. Pradėta eksploatuoti 1974 m. Ji persiurbia nuotekas iš Šančiuose esamų pramonės įmonių ir dalies rajono gyv. namų.

Šiuo metu siurblinė perpumpuoja apie 80 m3/p nuotekų.


Nuotekų siurblinė 21 

Siurblinė yra Palemone, Pamario g. Pastatyta 1974 m. Perpumpuoja nuotekas iš Palemono keramikos g-klos ir Palemono gyvenvietės.

Šiuo metu siurblinė perpumpuoja apie 250 m3/p nuotekų.


Nuotekų siurblinė 22 

Stotis randasi Ateities pl. Pastatyta 1985 m. Perpumpuoja nuotekas iš Ateities pl. rajone esančių pramonės įmonių ir gyv. namų.

Šiuo metu siurblinė perpumpuoja apie 330 m3/p nuotekų.


Nuotekų siurblinė 30 

Siurblinė  yra Garliavoje, Lozoraičio g. 10C. Perimta iš Garliavos seniūnijos ir pradėta eksploatuoti 2012 m. Perpumpuoja nuotekas iš Garliavos esamų pramonės įmonių, Garliavos gyvenvietės ir apylinkių.

Šiuo metu siurblinė perpumpuoja apie 3,0 t.m3/p nuotekų.


Šiuo metu statoma ir ekspoatuojama eilė mažų nuotekų siurblinių, kurios aptarnauja tam tikras grupes namų arba pramonės įmonių. Jos statomos ant paduodamo kolektoriaus ir jų gylis siekia daugiausia iki 3 m. Tokiu būdu yra išvengiama gilių kolektorių, kurių eksploatacija yra labai sudėtinga. Šiuo metu jų pastatyta apie 170 vnt. Jos šiuo metu pumpuoja nuo 0,1 t.m3/p iki 1,5 t.m3/p nuotekų. Bendras nuotekų siurblinių pajėgumas yra virš 200 t.m3/p , o šiuo metu perpumpuoja apie 59,0 t.m3/p nuotekų.


Valymo įrenginiai

Kauno mieste veikia dvejos grotos Ašigalio ir Bartuvos gt.: Ašigalio gt. grotų pajėgumas 150 t.m3/p, Bartuvos gt. grotų pajėgumas 120 t.m3/p. Jų tikslas surinkti stambius nešmenis, kad jie nepatektų į gravitacinius spaudimo vamzdžius. Surenkami nešmenys yra išvežami į sąvartynus. Iki šio laiko Kauno miestas neturėjo kanalizacijos valymo įrenginių. Vystantis pramonei, didėjant gyventojų skaičiui, išliko būtinybė nutekamojo vandens apvalymui. Kauno m. įmonių ir gyventojų nutekamasis vanduo be apvalymo patekdavo į atvirus telkinius, t. y. Nemuno ir Neries upes. Kaunas tapo vienu didžiausių viso Baltijos regiono teršėjų. Pradėta ieškoti galimybių ir lėšų valymo įrenginių statybai. Dar 1983 m. Miestų statybos projektavimo institutas pradėjo projektuoti miesto kanalizacijos valymo įrenginius. Valymo įrenginių pajėgumas buvo numatomas 455 t.m3/parą. Į tuos pačius valymo įrenginius buvo numatyta atvesti nutekamuosius vandenis iš Jonavos, kurių paros debitas sudarytų 20,0 tkst.m3/p. vandens. Iškilo svarbi problema – pasirinkti valymo įrenginiams vietą. Buvo pasilyti trys variantai, iš kurių pasirinkta už Zapyškio gyvenvietės prie Ežerėlio durpyno ir 17 km nuo centrinės kanalizacijos perpumpavimo stoties. Šiuose valymo įrenginiuose buvo numatytas pilnas nutekamųjų vandenų biologinis apvalymas su bakteriologiniu nukenksminimu ir pilnu dumblo apdirbimo kiu. Nutekamųjų vandenų valymo įrenginius projektavo Miestų Statybos projektavimo instituto Kauno filialo VI projektavimo skyrius. Daugiausia prisidėjo šie skyriaus bei instituto specialistai: vyr. inž. A. Latvėnas, sektoriaus viršininkas R. Reventas, konstr. sektoriaus viršininkė St. Sederavičienė, vyr. inž. A. Jocys bei kt. skyriaus specialistai. Tačiau šis projektas nebuvo įgyvendintas. Konsultuojantis su užsienio specialistais, prieita išvados, kad valymo įrenginiai bus statomi Marvelėje. 1992 m. kovo mėn. 17 d. Lietuvos respublikos Aukščiausios Tarybos nutarimu nustatyta, kad Kauno valymo įrenginių statyba yra valstybinės reikšmės gamtosauginis objektas. Valymo įrenginių statybos vertė 235,5 mln. Lt. Valymo įrenginių projektavimo ir statybos darbuose dalyvauja Švedijos firma VA PROJEKT, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, ES PHARE programa. Šiuo metu per miesto nuotekų tinklus prateka 24 mil.m3/metus nuotekų, t.sk. gyventojų nuotekų 15 mil. m3/metus. Kaune dirba 31 nuotekų siurblinė ir dvejos grotos, kurių bendras pajėgumas 250 tkst.m3/p. Kauno miesto vandenvalos projektą parengė „Pramprojektas" kartu su Švedijos firma „K-KONSULT". Projektinis našumas 420000 m3/ nutekamojo vandens per parą. 1990 metais gruodžio mėn. 14 d. pasirašytas aikštelės parinkimo aktas. 1991 metais sausio mėnesį 10 dieną Kauno miesto taryba sprendimu Nr.5 patvirtino aikštelės parinkimo aktą vandenvalos statybai Marvelėje. Oficialus statybos atidarymas įvyko 1992 metais balandžio mėnesio 22 dieną. Visą kompleksą sudaro mechaninio valymo įrenginiai, dumblo apdorojimo ir biodujų kio įrenginiai. Perspektyvoje bus statomi biologinio valymo įrenginiai. Iki to geresniam apvalymo efektui pasiekti, mechaninio valymo procesas bus intensyvinimas cheminių reagentų pagalba. Šiais metais įvedamų į eksploataciją mechaninio valymo įrenginių efektyvumas bus:

  • pagal BDS7 - 60 %
  • pagal suspenduotas medžiagas – 80 %
  • fosforas iš nuotekų bus šalinamas iki Europos sąjungoje galiojančių normatyvų, t.y.-1,5 mg/l
  • valymo įrenginių apkrova šiuo metu bus 90000-100000 m3/p.

Dirbant vandenvalos įrenginiams į Nemuną kiekvieną dieną nepateks po 11-13,5 tonų sausų medžiagų, 9-5-11,5 tonų ištirpusių organinių medžiagų ir 0,5-0,6 tonų fosforo junginių. Vandenvalos įrenginiuose bus pagaminama per parą 45-55 m3/ 75% drėgnumo dumblo ir 2600-3300 m3/ biodujų. Dumblo masė bus naudojama techninio miško tręšimui, Kauno rajono Ežerėlyje, o biodujos deginamos valymo įrenginių katilinėje, taip pat bus tiekiamos Noreikiškių gyvenvietei. Iki šios dienos vandenvalos statybai išleista beveik 200 mln. Lt T.sk. 70% sudaro LR biudžeto lėšos.

1996 m. užsienio konsultantai kartu su bendrovės specialistais atliko hidraulinę studiją ir vandentiekio vystymo strategiją, o 1997 m. atlikta „Nutekėjimų kontrolės, tinklų atstatymo strategijos ir inžinierinių paslaugų" studija.

Projektas apėmė ir nuotekų valymo įrenginių statybą ir visą vandentvarkos sistemos atnaujinimą. Investicinis projektas padalintas į du etapus: pirmasis apima laikotarpį nuo 1995 iki 1999 m., o antrasis iki 2013 metų.

Projekte, kuris numatomas įgyvendinti per ketverius metus, numatyta užbaigti nuotekų valymo įmonės pirmosios eilės statybą, atnaujinant 4 senas ir pastatyti 2 naujas nuotekų siurblines, atnaujinti vandentiekio ir nuotekų tinklus, sumažinant vandens nuostolius vamzdynuose. Viso projekto sąmatinė vertė 402,3 mln. Lt. Šio projekto įgyvendinimui subsidijas suteikė LR Vyriausybė, savivaldybė, PHARE, Švedijos tarptautinio vystymo ir bendradarbiavimo agentūra SIDA, Suomijos aplinkos apsaugos ministerija, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas ir Šiaurės šalių aplinkos finansavimo korporacija – NEFCO suteikė ilgalaikes lengvatines paskolas.

Įgyvendinus šį projektą, pagerės vandens tiekimo ir nuotekų valymo kokybė. Per parą vandenvalos įmonėje bus sulaikoma 16,75 t. teršalų. Taigi į Nemuną pateks 60% teršalų mažiau.