Petrašiūnų vandentiekio istorija prasidėjo 1957 m. Tuo metu buvo paleisti 3 gręžiniai. Petrašiūnų vandenvietei tuo metu reikėjo aprūpinti vandeniu tik Petrašiūnų gyvenvietę, kuri išaugo dėl Kauno hidroelektrinės statybos. 1956 m. prie Petrašiūnų kapinių išgręžti 3 gręžiniai. 1957 m perduoti Kauno hidroelektrinės direkcijai. Šie pirmieji gręžiniai davė tik 70m3/val vandens ir tuo metu Petrašiūnų gyvenvietės aprūpinimas vandeniu buvo iš dalies išspręstas. Vanduo į Kauno hidroelektrinę ir gyvenvietę buvo paduodamas taip:

Pažaislio miške aukščiausioje vietoje buvo pastatyti du geriamo vandens rezervuarai po 400 m3. Gręžinius su rezervuarais jungė dvi plieninių vamzdžių spaudžiamosios linijos Ø 200 mm. Iš rezervuarų vanduo savotekiu dviem ketinėmis Ø 250 mm linijomis patekdavo į Petrašiūnų apatinę dalį.

1961 m Kauno hidroelektrinė šiuos vandentiekio gręžinius ir linijas perdavė Vandentiekio ir kanalizacijos trestui, kuris tapo Petrašiūnų vandenvietės ir HES, o gyvenvietės tinklų tiesioginiu šeimininku. Perėmęs šiuos įrenginius, Vandentiekio ir kanalizacijos trestas turėjo nemaža sunkumų, nes priimti tinklai buvo blogos kokybės, gręžiniai nepajėgūs pilnai aprūpinti gyvenvietės vandeniu. Po pirmo gręžinio remonto paaiškėjo, kad pirmas gręžinys gali patiekti vos 2/3 savo vandens kiekio, nes gręžinio filtro darbinė dalis jau užsinešusi smėliu 95%. Antrasis gręžinys taip pat dirbo nepilnu pajėgumu.

1962 m Pažaislio miške dabartinėje vandenvietėje buvo paleistas gręžinys Nr.4, kurio našumas buvo 160 m3/val.

1962 m baigus magistralinės vandentiekio Ø 400mm linijos, jungusios Petrašiūnų vandenvietę su 415 kvartalu per dabartinę R. Kalantos gt. atsirado galimybė paduoti vandenį į Baršausko gt., kurios aprūpinimas vandeniu tuo metu buvo kritiškoje būklėje. 1963 m naujų gręžinių nebuvo įvesta ir buvo dirbama pilnu pajėgumu su esamais gręžiniais.

1963-64 m. paklotos 2 magistralinio vandentiekio linijos Ø 500 mm, jungiančios Pažaislio vandenvietę su Pramonės rajono antro pakėlimo stotimi.

1964 m. įvesta į eksploataciją dar 5 gręžiniai.

1965 m. įvesti dar 7 gręžiniai, taip pat pradėta eksploatuoti 415 kvart. II-ro pakėlimo stotis. Labai svarbus įvykis 1965 m. - pradėta eksploatuoti magistralinė vandentiekio linija nuo Petrašiūnų vandenvietės iki Žaliakalnio II pakėlimo stoties rezervuarų, kas pirmą kartą įgalino paduoti vandenį iš Petrašiūnų gręžinių tiesiogiai į Žaliakalnio rezervuarą, o tuo pačiu buvo išspręstas vandens tiekimas Žaliakalniui ir centrinei miesto daliai. Be to, 1965 m. rugpjūčio mėn. 18 d. buvo pradėta eksploatuoti Pramoninio rajono vandentiekio stotis su 2 geriamo vandens rezervuarais. Ši stotis pagrinde aprūpino vandeniu Dirbtinio pluošto gamyklą.

1970 m. Petrašiūnų vandenvietėje jau dirbo 30 gręžinių ir patiekė po 70 t.m3/parą vandens.

1977 m buvo įvesta II-ra eilė iš 10 gręžinių. Bendras pajėgumas su 50 gręžinių buvo 150,0 t.m3/p vandens.

Šiuo metu Petrašiūnų vandenvietėje eksploatuojami 53 gręžiniai, patvirtintos vandens atsargos: pagal A kategoriją 123 t.m3/p, pagal B kategoriją 42 t.m3/p. Gręžinių gylis 60-89 m. Vandenvietės pajėgumas 132,0 t.m3/p.