Lietuvos Respublikos gyventojams geriamas vanduo tiekiamas tik iš požeminių vandens šaltinių. Hidrogeologinio vandens apytakos proceso gamtoje sudėtines dalis iliustruoja diagrama:

Pav. 1

Kaunas, antras pagal dydį respublikos miestas, išsidėstęs didžiųjų šalies upių Nemuno ir Neries santakos rajone, o miesto gyventojai požeminiu geriamuoju vandeniu aprūpinami iš Eigulių, Kleboniškio, Vičiūnų ir Petrašiūnų vandenviečių. Pirmosios dvi išsidėstę prie Neries upės, likusios dvi-susiję su Nemuno vandenimis. Šių vandenviečių požeminius vandenis maitina Neries ir Nemuno upių vanduo, kuris filtruodamasis smėlio- žvyro nuogulomis per 3-12 mėnesių apsivalo mechaniškai ir bakteriologiškai ir tik tuomet patenka į gręžinių filtrus, kur siurblių pagalba tiekiamas vartotojams. Po rekonstrukcijos darbų buvo paleista Eigulių vandenvietės stotis, kurį geriamuoju vandeniu aprūpina Šilainių rajoną.

Pakeliamo geriamojo vandens cheminė sudėtis žymia dalimi priklauso nuo požeminius vandenis maitinančių upių cheminės sudėties.

2017 metais gyventojų ir pramonės įmonių, naudojančių geriamos kokybės vandenį, poreikiams patenkinti per parą buvo išgaunama 61,6 tūkst.m3 požeminio gėlo vandens.